Kai kuriems žmonėms, o ypač moterims, sunku sušilti, net apsiavus vilnones kojines ir atsigulus po antklode.
Mitybos subalansavimas – pirmas darbas, kurį galite padaryti
Sveikos gyvensenos propaguotoja Sigita Virbinskienė sako, jog padėti sušildyti nuolat šąlančias kojas ir rankas gali keli paprasti metodai: mitybos pakeitimas, vaistažolių arbatos ir kasdienis fizinis krūvis.
Nors įpročius keisti labai sudėtinga, pirmiausia, anot S. Virbinskienės, reikia sutvarkyti mitybą. Šaltuoju metų laiku nepatartina laikytis dietos, nes šiuo periodu ypač svarbu gauti pakankamai įvairių maisto medžiagų. Itin svarbu pasirūpinti, kad kraujagyslės gautų daug mikroelementų, vitaminų, ypač vitamino C, kurio gausu apelsinuose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose ir kituose vaisiuose. Vitaminas C svarbus tuo, jog reguliuoja kraujo krešumą ir didina audinių tamprumą. Kapiliarų sieneles gerai stiprina riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžos, daiginti grūdai.
Patariama rinktis lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu geležies, pavyzdžiui, liesą mėsą su įvairiomis daržovėmis – pomidorais, morkomis, burokėliais, špinatais. Daug geležies slypi kiaušinio tryniuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose, melionuose, riebioje žuvyje. Į savo valgiaraštį šaltuoju metų laiku vertėtų įtraukti patiekalus, pagamintus iš stambiųjų raguočių kepenų.
„Kepenis reikia smulkiai supjaustyti, pakepti, bet ne visai iškepti, sumalti, pagaminti paštetą ir kasdien suvalgyti jo po šimtą gramų“, – pataria moteris.
Kraują ir širdį stiprina persimonai. Šaltuoju metų laiku valgykite daugiau granatų ir bananų. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.
Pixabay.com/Unsplash nuotr.
„Daugeliu atveju bandoma sakyti, jog sveikiausia maitintis mūsų soduose ir daržuose augančiais vaisiais bei daržovėmis, tačiau įtraukus į mitybos racioną atvežtinius vaisius ir daržoves, sau ne tik nepakenksite, o dar labiau paįvairinsite meniu, papildydami organizmą reikiamomis medžiagomis“, – sako sveikuolė, primindama, jog nerekomenduotina valgyti riebaus ir rūkyto maisto – valgant sunkų maistą, kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau.
Kūno temperatūra krinta po valgio, o pirmiausia nukenčia rankos bei kojos, kurios yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, todėl prasčiau aprūpinamos krauju. Pavalgius skrandis intensyviai dirba, todėl organizmas maisto virškinimui gerinti siunčia daugiau kraujo. Dėl šios priežasties kur kas geriau valgyti dažnai ir po truputį.
Kraujagyslės labai susitraukia, jei jaučiate stresą, nervinatės. „Daugelis, užklupti streso, įninka į saldumynus, užuot rinkęsi liesą mėsą, kiaušinius, nesmulkintų grūdų duoną, grikių kruopas, pupas. Minėtieji produktai organizmui teikia vitamino PP, reguliuojančio nervinę įtampą“, – dalija patarimus moteris.
Kad kraujagyslės stiprėtų ir valytųsi, šaltuoju metų sezonu sveikuolė rekomenduoja pasigaminti sveikatos tyrės. Susmulkiname smulkintuvu stiklinę spanguolių, galvą česnako, truputį imbiero, vieną citriną su luobele ir 1–3 šaukštus medaus. Valgome kiekvieną rytą prieš valgį vieną šaukštą. „Tyrė labai skani, – tikina moteris, – jeigu jaudinatės dėl česnakų, tai jų visai nesijaučia. Kai atšąla orai, sveikatos tyrė naudinga ir vaikams – skanaudami ją kiekvieną dieną, jūsų mažieji nesirgs sloga ir neperšals.“
Šildykitės liaudiškomis priemonėmis
Galūnės gali šalti ir dėl žemo kraujo spaudimo. Todėl reikėtų gerti žolių, keliančių spaudimą, arbatą. „Gamtoje labai daug augalų, kurie kraujagysles ir plečia, ir valo, tereikia turėti šiek tiek žinių,“ – sako sveiko gyvenimo būdo propaguotoja ir pataria žemo kraujospūdžio problemą spręsti kiaulpienių šaknų, medetkų ir ugniažolių, vaistinės veronikos arbatomis.
Dar kraujagysles nepriekaištingai valo dilgėlės, kraujažolės ir tos pačios vaistažolės, kurios tinka galvos smegenų kraujagyslėms plėsti – šliaužiančioji žiemė ir ginkmedis.
„Reikia žinoti, jog žolelės mėgsta kantrybę, todėl nesitikėkite siekiamos naudos po savaitės. Pavartokite jas 2–3 savaites, – pataria sveikuolė. – Dilgėlių ir kiaulpienių šaknims išsikasti lapkričio pradžia – pats tinkamiausias laikas.“
Kraujagyslių kalkėjimą labai mažina dirvinis asiūklis ir amalas. „Kol neturėjau sveikatos problemų, nebuvau sveikuolė, – prisipažįsta moteris, – nepažinojau daugelio vaistažolių, tik vėliau, kai ėmiau ieškoti išeities iš man įgrisusios padėties, domėjausi, skaičiau, ieškojau žinių, o jas atradusi, atsirinkau man tinkamiausias, nes tai, kas tinka vienam, gali būti neveiksminga kitam.“
Svarbiausia žinoti, kad amalas ruošiamas šaltai. „Sumalame kavamale, iš vakaro užpilame vandeniu, o ryte pašildome. Geriame tris puodelius per dieną tokiu būdu: pusę puodelio prieš valgį ir pusę puodelio po valgio“, – pasakoja sveikuolė.
Pixabay.com/Unsplash nuotr
„Vanduo gydo daugelį ligų, – įsitikinusi moteris, – todėl kasdienes procedūras galima paversti kur kas naudingesnėmis. Tereikia pasirinkti druskas – kam kokia labiau patinka – vaistažolių, Negyvosios jūros, Himalajų ar paprastos druskos, kurių pagalba pasiruoškite voneles.“
Šąlančias kojas ar rankas pravartu pamirkyti vandens vonelėse, praturtintose vaistažolėmis. Įberkite džiovintų čiobrelių, raudonėlių ar šiek tiek maltų juodųjų pipirų, porą šaukštų sumaltos imbiero šaknies. Tokiose vonelėse kojas reikia mirkyti 10–15 minučių.
„Šiukštu smarkiai sušalusių galūnių nekiškite į karštą vandenį, – perspėja sveikuolė. – Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska ir tik tada nušluostykite sausai. Jei nuolat atliksite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, nesirgsite peršalimo ligomis.“
Šąlančioms kojoms pravartu išbandyti kontrastinio vandens voneles, kurios didina kraujagyslių tonusą. Likus pusvalandžiui iki miego, pasiruoškite dvi voneles: į vieną įpilkite 30–35, o kitą 12–15 laipsnių šilumos vandens. Pirmiausia, kojas 5 minutes pamirkykite šilto vandens vonelėje, o po 10 sekundžių – šalto. Procedūrą pakartokite 3–5 kartus ir, nusausinę pėdas, užsimaukite šiltas vilnones kojines, į kurias rekomenduojama įberti garstyčių miltelių ir sumaltų aštriųjų raudonųjų pipirėlių arba raudonų paprikų miltelių – šitaip veikiama kraujotaka ir plečiamos kraujagyslės.
Vakarais prieš miegą ir rytais kojas pravartu trinti aliejumi. Į 20 ml sezamų ar kokio kito po ranka turimo aliejaus įlašinti 15–18 lašų cinamono, imbierų, juodųjų ar Kajeno pipirų eterinio aliejaus. Tokie aliejų mišiniai plečia kapiliarus.
Bene pats svarbiausias dalykas – kasdienis fizinis krūvis, deja, dažnas į tai tik numoja ranka. Ypač didelį poveikį, anot sveikuolės, daro vienas pratimas. Reikia atsigulti ant nugaros, iškelti rankas ir kojas ir visomis keturiomis galūnėmis stumti į viršų įsivaizduojamą didelį kamuolį.
„Stumti reikia iš visų jėgų, kad pajustų pečių ir klubų sąnariai. Pratimas atliekamas dvi minutes. Vakare jo nedarykite, nes būsite žvalūs dar kelias valandas. Geriausias laikas dienos eigoje – iki 12 valandos“, – pataria Sigita.
Pixabay.com/pololofreack nuotr.
Dieną daugiau judėti reikia ypač tuomet, jeigu jūsų darbas sėdimas, o sėdint darbo vietoje rekomenduojama kelis kartus per dieną atlikti pėdų mankštą: po 10–15 kartų pasukioti pėdas į šonus, palankstyti pačią pėdą ir atskirai kojų pirštus.
Turint šąlančių kojų problemą, vertėtų didesnį dėmesį skirti dėvimai avalynei. Ją rinkitės tik iš natūralios odos, ji neturi spausti, pakulnė turi būti neaukšta. Netinka sintetinės kojinės ir pėdkelnės. Arčiausiai kūno esantys drabužiai turėtų būti iš medvilnės ir sintetikos mišinio. Vilna skirta viršutiniams sluoksniams, ji išsaugo šilumą. Blogu oru ant jos galima užsivilkti ką nors tankaus, neperpučiamo, drėgmei atsparaus, bet būtinai „kvėpuojančio“.
Kodėl šąlama – vieno atsakymo nėra
„Ar gali būti taip, kad jokios priemonės nepadeda sušilti? Gal reikia medikų pagalbos,“ – klausiu sveikuolės.
„Jei įprastomis priemonėmis nepavyksta sušilti arba jeigu šąlančias kūno galūnes lydi skausmas, staigus pamėlynavimas, žaizdelių atsiradimas ir pan., būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad pasitikrintumėte, ar nesergate kokia nors liga. Tik išgydžius pagrindinę ligą, kojos ir rankos nebešals“, – sako sveikuolė, primindama, jog sveiko žmogaus kojos turi būti šiltos ir sausos.
Jeigu kojos yra drėgnos ir šaltos, tai požymis, jog gali būti sutrikusi skrandžio ir žarnyno, skydliaukės veikla. Jei dešinė pėda šilta, o kairė – šalta, būtina susirūpinti širdies veikla. Sausos ir šaltos kojos – galimų širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų ir pakitimų galvos smegenyse požymiai. Drėgnos ir karštos kojos – uždegiminių bei infekcinių plaučių ligų požymis. Sausos ir karštos kojos – skydliaukės ir skrandžio ligų, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, požymis.
„Kas iš tiesų jus vargina, sužinosite tik atlikę tyrimus, liaudiškos priemonės kraujotakai gerinti nėra visagalės“, – sako moteris.
“Medicina practica” laboratorijos arch. nuotr.
Alkoholiniai gėrimai, rūkymas, kava siaurina kraujagysles ir sukelia jų spazmus. Išgėrus alkoholio, kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras ir bendra kūno temperatūra sumažėja. Šąlantiems žmonėms patariama atsisakyti visų šių žalingų įpročių.
Patarimai, padėsiantys sušilti
Masažuokite rankas ir kojas eteriniu aliejumi, kurio sudėtyje yra juodųjų pipirų, imbiero ar cinamono ekstraktų – prieskoniuose esančios medžiagos plečia kraujagysles.
Atsigulkite ant nugaros ir kelias minutes „paminkite dviratį“. Po to dešiniosios kojos pėdą uždėkite ant kairiosios kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite užkeltos kojos pėdą. Masažuokite apie 2 minutes. Po to tokį patį masažą atlikite ir kitai pėdai.
Jeigu dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau pajudinti kojų pėdas, pirštus. Rankomis galite paspaudyti ir guminį kamuoliuką.
Vos pajuntate, kad šąla kojos, padarykite keletą plačių žingsnių į priekį, o po to kelis kartus pritūpkite.
Jei šąla rankos, kelis kartus energingai pamosuokite rankomis ir kelis kartus suspauskite pirštus į kumštį.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Pixabay.com/Jedidja nuotr.
