Kaip karotenas bus pasisavintas, priklauso nuo to, ar morkos bus supjaustytos, ar smulkiai sutarkuotos. Nustatyta, kad valgant pjaustytas daržoves, karoteno gaunama tik 5 proc., o iš tarkuotų morkų organizmas jo pasisavina 20 proc.
Taip pat svarbu žinoti, kad morkose esantį karoteną organizmas pasisavins greičiau, jei patiekalai iš jų bus gardinami aliejumi. Virtose morkose vitamino A nesumažėja, o štai džiovintose – beveik nebelieka. Daugiau karoteno turi ryškesnės spalvos morkos, o šviesesnėse jo yra mažiau.
Morkos – išskirtinė daržovė, pasižyminti ir tuo, kad virtos jos išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų nei žalios. Tik išvirtose morkose antioksidantų lygis padidėja 34 proc.
Morkos ne tik skanu, bet ir padeda gerinti sveikatą. Jos stiprina organizmą – valo kraują, iš organizmo šalina toksinus ir kenksmingąsias medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, didina visų vidaus organų aktyvumą. Morkos labai padeda nuo avitaminozės ir mažakraujystės.
šios oranžinės pailgos daržovės vartojamos esant regėjimo sutrikimams, viršutinių kvėpavimo takų katarui, stomatitui ir burnos ertmės uždegimams. Sergant angina, patariama gerklę skalauti morkų sultimis su medumi. O liaudies medicinoje smulkiai tarkuotų morkų bei jų sulčių kompresais gydomi nudegimai, nušalimai, žaizdos bei opos.
Morkų negalima valgyti sergant plonosios žarnos uždegimu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opa. Nuo per didelio morkų bei jų sulčių kiekio delnų ir pėdų oda gali tapti gelsva, net oranžinė. Tai rodo, kad organizmas neperdirba karoteno ir vitamino A pertekliaus. Nuo penkių stiklinių morkų sulčių per dieną oda jau gali pradėti gelsti.
Ieva Radzevičiūtė
Vido Venslaviškio nuotr.
