Nuotolinis darbas ir mokymasis privertė mus prie kompiuterio praleisti 60–70 proc. daugiau laiko nei anksčiau. Besiilsintis žmogus mirksi 10–15 kartų per minutę, o dirbantis kompiuteriu – mirkteli vos 4–5 kartus. To pasekmė – vaistinėse besirikiuojantys gyventojai, prašantys patarimo, kaip numalšinti nemalonius pojūčius akyse.
„Paprastai jaunesnio amžiaus pacientams užduodu keletą klausimų, pvz., kada dažniau jie jaučia diskomfortą – ryte ar vakare? Jei ryte, vadinasi, sutrikusi ašarų gamyba ar jų išskyrimas, tada tikrai reikalinga gydytojo oftalmologo konsultacija. Prieš daugelį metų turėjau klientą, kuris kas rytą prabusdavo degančiomis akimis ir įvairiausi geliai ar lašai mažai gelbėjo. Tik žmona, akylai apžiūrėjusi miegantį vyrą, pastebėjo, kad jo vokai nepilnai užsimerkia, tad akys tiesiog išdžiūsta. Prireikė plastinės chirurgijos specialisto pagalbos“, – paciento istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Kiti vaistininko pacientams užduodami klausimai – ar daug laiko praleidžiama prie ekranų, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai? Jei atsakymai teigiami, K. Beržinis rekomenduoja hialurono rūgšties turinčių akių lašų, geriausiai be konservantų, kad juos būtų galima lašinti ant lęšių. O jei pacientas yra sirgęs infekcine akių liga ar jam buvo atlikta refrakcinė operacija, tada vertėtų rinktis hialurono ir vitamino B5 turinčius preparatus.
Bėdos dėl saiko nebuvimo
Pasak vaistininko, akių problemos atsiranda tada, kai nėra saiko – po valandos darbo kompiuteriu reikėtų padaryti 5–10 min pertraukėlę, minutėlę intensyviai pamirksėti, taip pat naudinga ne tik į 3D paveiksliukus pažiūrėti, bet ir pačias akis pavartyti, aštuoniukes užsimerkus „papaišyti“.
„Ašara yra trisluoksnė struktūra – išorinis riebalinis sluoksnis, vidurinis – vanduo su fermentais, ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, o vidinis – gleivių sluoksnis. Retai mirksint, suyra lipidinis sluoksnis ir vanduo išgaruoja – taip pažeidžiamas akies paviršius. Tada jaučiamas diskomfortas, smėlio buvimo akyse jausmas, perštėjimas. Tai patiria virš 60 proc. vyresnių nei 50 metų gyventojų. Sausų akių sindromas ne svetimas ir vis jaunesniems pacientams, net vaikams“, – aiškina K. Beržinis.
Arch. nuotr. Vaistininkas Kęstutis Beržinis
Situaciją blogina ir kontaktinių lęšių nešiojimas, kondicionuojamų patalpų sausas oras, menopauzė, persirgtos infekcinės akių ligos ar atliktos akių operacijos ir galiausiai vartojami vaistai: kontraceptikai, beta blokatoriai, šlapimą varantys, uždegimą slopinantys, vaistai nuo alergijos, gliukokortikoidai, lašai nuo glaukomos.
„Negydant sausų akių sindromo, gali būti pažeisti akies audiniai, atsirasti žaizdelių, randelių, ragenos epitelio defektų. Ašarų lipidiniam sluoksniui stiprinti reikalingos polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys. Arbatinis šaukštelis žuvų taukų ar valgomasis šaukštas linų sėmenų aliejaus per dieną turi tapti ritualu. Tačiau per didelis augalinių aliejų vartojimas skatina uždegiminius procesus organizme“, – pabrėžia vaistininkas.
Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims
Akis kaip ir odą būtina saugoti nuo ultravioletinių (UV) saulės spindulių. K. Beržinio įsitikinimu, gyventojai dažnai nepagalvoja, kad išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa ne ką mažiau žaloja akies tinklainę, taip pat blogina miego kokybę. Telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje galima pasirinkti funkciją, jog skleidžiama šviesa būtų geltonesnė ir taip mažiau vargintų akis.
„Šviesa akių audiniuose turi įtakos neigiamai veikiančių aktyviųjų deguonies junginių gamybai, kuri skatina kataraktos, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi. Sudėtinga organizmo antioksidacinė sistema turi daug darbo ir prašosi mūsų pagalbos. Vitaminas C gelbsti glutationą nuo sunaikinimo. Esame įpratę manyti, kad silimarinas reikalingas tik kepenims, bet jis taip pat saugoja ir glutationą. Aišku, selenas, vitaminas E, karotenoidai, ypač liuteinas ir zeaksantinas, vitaminas B2, cinkas ir varis turi pasiekti kraują kasdien“, – sako jis.
Vaistininkas kaip natūralų liuteino šaltinį klientams rekomenduoja kuo intensyvesnės spalvos serenčių ar medetkų žiedlapių, kuriuos galima išsidžiovinti ir tiesiog kramtyti. Taip pat galima pasidaryti daug liuteino turinčią užtepėlę – smulkiai sutrinti ar supjaustyti serenčių žiedlapius, juos sumaišyti su pašildytu sviestu ir leisti keletą dienų pastovėti, o tada tepti ant duonos ir valgyti.
Natūralūs vaistai pievose
Anot K. Beržinio, augalai, negalėdami nei pasislėpti pavėsyje nuo deginančios saulės, nei pabėgti nuo gyvūnų, pasigamina apsauginių medžiagų, kurios gali būti naudingos ir žmogui. Vasarą sveika ir lengva pasilepinti augaliniais polifenoliais, kurių yra mėlynėse, braškėse, žemuogėse, gervuogėse, avietėse, juoduosiuose serbentuose, šilauogėse, pomidoruose, paprikose, burokėliuose. Kasdien išgertas žaliosios arbatos puodelis su katechinais ir teaninu garantuos antioksidacinę apsaugą visus metus.
„Vasarą, kai kamuoja tokie karščiai, patarčiau akis atgaivinti vėsiu kompresu. Reikės 1 arbatinio šaukštelio plačialapių gysločių lapų sulčių, jas atskiesti puse stiklinės virinto vandens, o tada suvilgyti švarios medžiagos skiautę – stiprus uždegimą slopinantis ir gleivines atstatantis poveikis garantuotas. Jei kramtysite šviežius lapus, burnos gleivinė, stemplė ir skrandis jums padėkos. Dabar pievose gausybė sužydusių akišveičių, kurie tinka užpilui ar pavilgui paruošti – tai bene seniausias akių sveikatai vartojamas augalas“, – rekomenduoja jis.
Tinklainės kraujagyslės yra labai smulkios ir jas greitai pažeidžia diabetas ar aterosklerozė. Pastarosios profilaktikai reikia gudobelių lapų ir vaisių, erškėčių, jūros kopūstų, aronijų, žemuogių vaisių, česnakų, alavijų, dilgėlių, burokėlių. Kraujagysles gelbėja raudonųjų dobilų užpilas ar ištrauka, kuri ir cholesteroliui yra priešas. Taip pat mėlynių lapai su uogomis, kiaulpienių šaknys, dilgėlių žolė, gervuogių ar aviečių lapai, pupelių ankštys.
„Vertėtų nepamiršti ir mikrocirkuliaciją gerinančių produktų su ledynmečius atlaikiusiu ginkmedžiu. Jei vakare išgertume sukatžolių arbatos, tai ne tik 5 kartus stipriau nei nuo valerijonų nurimtume ir greičiau užmigtume, bet ir akies raumenys geriau atsipalaiduotų bei pailsėtų po varginančios darbo dienos“, – tikina vaistininkas.
Situaciją blogina ir kontaktinių lęšių nešiojimas, kondicionuojamų patalpų sausas oras, menopauzė, persirgtos infekcinės akių ligos ar atliktos akių operacijos ir galiausiai vartojami vaistai: kontraceptikai, beta blokatoriai, šlapimą varantys, uždegimą slopinantys, vaistai nuo alergijos, gliukokortikoidai, lašai nuo glaukomos.
„Negydant sausų akių sindromo, gali būti pažeisti akies audiniai, atsirasti žaizdelių, randelių, ragenos epitelio defektų. Ašarų lipidiniam sluoksniui stiprinti reikalingos polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys. Arbatinis šaukštelis žuvų taukų ar valgomasis šaukštas linų sėmenų aliejaus per dieną turi tapti ritualu. Tačiau per didelis augalinių aliejų vartojimas skatina uždegiminius procesus organizme“, – pabrėžia vaistininkas.
Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims
Akis kaip ir odą būtina saugoti nuo ultravioletinių (UV) saulės spindulių. K. Beržinio įsitikinimu, gyventojai dažnai nepagalvoja, kad išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa ne ką mažiau žaloja akies tinklainę, taip pat blogina miego kokybę. Telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje galima pasirinkti funkciją, jog skleidžiama šviesa būtų geltonesnė ir taip mažiau vargintų akis.
„Šviesa akių audiniuose turi įtakos neigiamai veikiančių aktyviųjų deguonies junginių gamybai, kuri skatina kataraktos, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi. Sudėtinga organizmo antioksidacinė sistema turi daug darbo ir prašosi mūsų pagalbos. Vitaminas C gelbsti glutationą nuo sunaikinimo. Esame įpratę manyti, kad silimarinas reikalingas tik kepenims, bet jis taip pat saugoja ir glutationą. Aišku, selenas, vitaminas E, karotenoidai, ypač liuteinas ir zeaksantinas, vitaminas B2, cinkas ir varis turi pasiekti kraują kasdien“, – sako jis.
Pixabay.com/Hans nuotr. Medetkos
Vaistininkas kaip natūralų liuteino šaltinį klientams rekomenduoja kuo intensyvesnės spalvos serenčių ar medetkų žiedlapių, kuriuos galima išsidžiovinti ir tiesiog kramtyti. Taip pat galima pasidaryti daug liuteino turinčią užtepėlę – smulkiai sutrinti ar supjaustyti serenčių žiedlapius, juos sumaišyti su pašildytu sviestu ir leisti keletą dienų pastovėti, o tada tepti ant duonos ir valgyti.
Natūralūs vaistai pievose
Anot K. Beržinio, augalai, negalėdami nei pasislėpti pavėsyje nuo deginančios saulės, nei pabėgti nuo gyvūnų, pasigamina apsauginių medžiagų, kurios gali būti naudingos ir žmogui. Vasarą sveika ir lengva pasilepinti augaliniais polifenoliais, kurių yra mėlynėse, braškėse, žemuogėse, gervuogėse, avietėse, juoduosiuose serbentuose, šilauogėse, pomidoruose, paprikose, burokėliuose. Kasdien išgertas žaliosios arbatos puodelis su katechinais ir teaninu garantuos antioksidacinę apsaugą visus metus.
„Vasarą, kai kamuoja tokie karščiai, patarčiau akis atgaivinti vėsiu kompresu. Reikės 1 arbatinio šaukštelio plačialapių gysločių lapų sulčių, jas atskiesti puse stiklinės virinto vandens, o tada suvilgyti švarios medžiagos skiautę – stiprus uždegimą slopinantis ir gleivines atstatantis poveikis garantuotas. Jei kramtysite šviežius lapus, burnos gleivinė, stemplė ir skrandis jums padėkos. Dabar pievose gausybė sužydusių akišveičių, kurie tinka užpilui ar pavilgui paruošti – tai bene seniausias akių sveikatai vartojamas augalas“, – rekomenduoja jis.
Tinklainės kraujagyslės yra labai smulkios ir jas greitai pažeidžia diabetas ar aterosklerozė. Pastarosios profilaktikai reikia gudobelių lapų ir vaisių, erškėčių, jūros kopūstų, aronijų, žemuogių vaisių, česnakų, alavijų, dilgėlių, burokėlių. Kraujagysles gelbėja raudonųjų dobilų užpilas ar ištrauka, kuri ir cholesteroliui yra priešas. Taip pat mėlynių lapai su uogomis, kiaulpienių šaknys, dilgėlių žolė, gervuogių ar aviečių lapai, pupelių ankštys.
„Vertėtų nepamiršti ir mikrocirkuliaciją gerinančių produktų su ledynmečius atlaikiusiu ginkmedžiu. Jei vakare išgertume sukatžolių arbatos, tai ne tik 5 kartus stipriau nei nuo valerijonų nurimtume ir greičiau užmigtume, bet ir akies raumenys geriau atsipalaiduotų bei pailsėtų po varginančios darbo dienos“, – tikina vaistininkas.
Pixabay.com/Averyanovphoto nuotr.
