Lietuvoje gerai žinomame ekologinių žolelių ūkyje darbų netrūksta visus metus. Patys darbingiausi bei sunkiausi būna gegužė, birželis ir liepa. Per vasarą čia pluša apie 30 darbuotojų. Dabar vaistažolių rinkimas rimsta. Bet tuoj prasidės kitas etapas – šaknų rinkimas.
Per metus 12 ha ūkyje surenkama apie 25 tonas žaliavos. Iš jų lieka penktadalis. Paruoštos arbatos apkeliauja visą Lietuvą.
Nors siūloma daugiau nei 60 rūšių vaistažolių arbatų nuo įvairių negalavimų, tačiau žmonės ir patys susiruošia pas provizorę į svečius Gyvolių kaime (Mažeikių r.).
Į J.Balvočiūtę kreipiasi žmonės, išbandę tradicines gydymo priemones ir jomis nusivylę. Kiti vaistažolių griebiasi iškart, nenorėdami rinktis cheminių vaistų. Arba tikėdamiesi, kad vaistažolės apsaugos nuo laukiančios operacijos.
Dažniausiai pagalbos ieškoma dėl sąnarių, plaučių ligų, įsisenėjusių kosulių, medžiagų apykaitos, kraujotakos sutrikimų. Vaistininkė pastebi, kad vis daugiau žmonių kamuoja virškinimo sutrikimai. Tad prieš pasiūlydama kokią arbatą pasiteirauja ir apie šiuos negalavimus. Kitaip vaistažolės neveiks.
Žmonės pageidauja pastiprinti organizmą po insulto, infarkto ar operacijos. Pagal atsivežtą gydytojo diagnozę J.Balvočiūtė sudaro individualias žolių mišinių arbatas.
„Į ūkį atvažiuojantieji dažniausiai turi kelis nusiskundimus. Kai žmogus turi ligos aprašą, ramia širdimi galiu ką nors parinkti”, – pasakojo vaistininkė.
Reklama iškreipia požiūrį
Pasak J.Balvočiūtės, sunkiau gydyti odos ligas. Nors iš atsiliepimų teko girdėti, kad jos sukurta vienintelė speciali arbata padeda atsikratyti žvynelinės. Lietuvoje aukščiausios kvalifikacinės kategorijos provizorė-farmakognostė sakė, kad žmonės taip pat pageidauja arbatų nuo skausmingų menstruacijų, aktyviau sportuojantiesiems.
Galbūt sunkmečio kamuojami tautiečiai vaistažolėms teikia pirmenybę dėl išaugusių cheminių vaistų kainų? J.Balvočiūtė paprieštaravo, tikindama, kad ekologiškos žolelės nėra pigios.
Asmeniškai padarytos arbatos 100 gramų kainuoja 26 litus. Vieno mišinio neužtenka, tad dažniausiai sudaromų arbatų krepšelis žmogui atsieina apie 40–50 litų.
Bet tuoj pati sau paprieštarauja.
„Žmogus paskaičiuoja, kad arbatas gers daugiau kaip mėnesį, o jei dar padės – tai nėra brangu. 30 tablečių kainuoja daugiau”, – pridūrė ji.
Vaistininkę šiurpina per televiziją rodoma vaistų reklama. Žiūrovams pateikiama vienpusė informacija, nors prie kiekvienos reklamos turėtų būti nurodomos kontraindikacijos.
Žolininkė aiškino, kad populiaraus virškinimui gerinti vaisto „Mezym” ilgesnis vartojimas kasą paverčia tingine. Tad šiuos medikamentus reikėtų gerti tik avariniu atveju.
„Sutrikus virškinimui reikia ne tabletę čiupti, o žadinti kasą. Tam praverčia žolelių arbatos, cikorijos kava”, – pakaitalą siūlė žinovė.
Vaistinėlė peršalimų sezonui
J.Balvočiūtė namų vaistinėlėje pataria nuolat turėti vaistažolių. Nebūtinai pirktinių. Geriausia naudoti šviežias arbatas.
Dar galima susirinkti gervuogės, žemuogės lapų. Ekologinio ūkio savininkė pataria skinti jaunus, nespėjusius apdulkėti lapelius.
Gervuogės lapai turtingi vitaminų, mineralinių medžiagų, sustiprina imunitetą. Be to, neturi įkyraus skonio ir kvapo. Žemuogės lapai praverčia nuo inkstų ligų, mažakraujystės. Kraujažolė vaikams pagerina apetitą, mažina hiperaktyvumą. Paprastasis kietis veikia raminamai.
Vaistininkė turi ką pasiūlyti ir norintiesiems apsisaugoti nuo kiaulių gripo. Pirmiausia reikėtų pastiprinti imunitetą, geriant žolelių arbatas.
Namuose turėkite ežiuolės, bet piktnaudžiauti nereikėtų. Ji padeda pajutus pirmuosius peršalimo požymius. Ruošiantis peršalimo ligų sezonui, namų vaistinėlėje pravartu turėti arbatų nuo kosulio, kurių sudėtyje yra priešuždegiminių žolių.
šeivamedžio žiedai, vingiorykštė, debesylas, šalpusnis – tai pagrindiniai augalai, praverčiantys pajutus peršalimą.
„Nesiūlau primygtinai gerti mūsų arbatas. Pasižiūrėję sudėtį ant mūsų pakuočių, gamtoje patys galite pasirinkti tokių žolių”, – patarimų nešykšti pašnekovė.
J.Balvočiūtė sutiko, jog yra tiesos pasakyme, kad geriausia gerti savo regiono žoles. Organizmas pripratęs prie krašto mineralinės dirvos sudėties. Tad ta pati mėta iš įvairių vietovių gali būti skirtingo skonio. Pajūrio regioniniam parkui vaistininkė sukūrė specialią arbatą iš Baltijos pakrantėje augančių augalų.
Vaistininkė nesiūlo apsiriboti lietuviškomis vaistažolėmis, nors turime pakaitalų ir užsienietiškoms žolėms. Tik reikėtų atsargiau vertinti apie pastarąsias pateikiamą informaciją.
Vaistažolė gali ir pakenkti
Pasak J.Balvočiūtės, vienu metu gerti dvi skirtingų vaistažolių arbatas galima, tačiau eksperimentuoti didesniu kiekiu nepatartų – inkstams per daug darbo.
Bet net geriant dvi arbatas reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, ar nėra stipriai veikiančių dalių. Pavyzdžiui, žmogus geria arbatą kraujotakai gerinti ir nuo išsiplėtusių venų. Abiejų arbatų pagrindinę dalį sudaro kaštonų žiedai. Nuo dvigubos dozės žmogui gali stipriai suskystėti kraujas.
Abejojant žolelių tarpusavio poveikiu geriau pasiklausti vaistininkės. Kai kurios vaistažolės gali ne tik padėti, bet ir pakenkti.
Pavyzdžiui, ugniažolė daug kuo padeda, tačiau ir labai stipriai veikia.
Bet kuri netinkamai panaudota ir perdozuota vaistažolė gali išprovokuoti atmetimo reakciją, o vaikams sukelti vėmimą. Kasdienes arbatas mažiesiems geriau ruošti tokias, kad būtų malonu gerti.
Jaunystėje labai mėgusi juodą arbatą dabar vaistažolių karalienė mėgstamos neturi. Prieš rinkdamasi pagalvoja, kokios norėtųsi ir kokios reikėtų pagal amžių bei sveikatą.
Svarbiausia gyventi ramiai ir santarvėje su savimi, mano ji. 65 metų moteriai nepatinka, kai bendraamžiai ne tik patys dūsauja apie į pakalnę riedantį gyvenimą, bet ir ją verčia mąstyti apie mirtį.
„širdį piktumas ima, nes aš to nenoriu. Laikas savaime eina, kam jį dar kviesti? Žmonės patys save stabdo, bijodami arba manydami, kad jau per vėlu ką nors pradėti”, – sakė ji.
Įvertino net skeptikai
Beveik prieš 20 metų tėviškėje įkūrusi ekologinį ūkį J.Balvočiūtė pastebi, kad vaistažolių poveikiu pradėjo tikėti net buvę skeptikai.
„Kurį laiką žmonės buvo nutolę nuo žolių. Atsivalgę chemijos vėl prie jų grįžta”, – sakė ji.
Vaistininkė apgailestavo, kad visame pasaulyje pripažintą vaistažolių poveikį kol kas ignoruoja tik mūsų medikai. „Neišmintinga būsimus gydytojus išleisti nesupažindinus su tokia galimybe”, – mano ji.
Nors ir tarp gydytojų mažėja skeptikų, pastebi vaistažolininkė. Jie pacientams jau atvirai nebesako, jog žolės negali padėti. O būdavo, kad net jas uždrausdavo, ypač sergant onkologinėmis ligomis, ir pateikdavo nepagrįstus pamąstymus.
Pasak J.Balvočiūtės, prieškario Lietuvos ūkis buvo tipiškai ekologiškas. Tereikėjo jį išsaugoti ir šiandien pasaulyje lietuviai būtų gerokai turtingesni.
Tačiau užuot išsaugoję senąsias tradicijas kai kurie ūkininkai griebiasi pasibaisėtinų priemonių – laukus purškia raundapu, kuris greičiau brandina grūdus. Ši itin stipraus poveikio cheminė priemonė kenkia ir gamtai, ir žmogui.
Sandra Lukošiūtė
"Sekundė"
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Netikėtumas. Pasak J.Balvočiūtės, dažnas nustemba, pamatęs, kad daug kartų pievose matytas augalas yra naudingas sveikatai.
