Jis augo prieš milijonus metų ir išliko nedaug pasikeitęs, tik sumažėjo. Todėl legenda ir byloja apie jo magišką galią. Ir ne veltui: papartis nuo seno laikomas vaistinguoju augalu. Kur kas vertingesnis yra vyriškasis papartis.
Jų lapus geriausia rinkti nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio. Sudžiovintus laikyti ilgiau kaip metus nereikia, nes netenka savo gydomųjų savybių. Paparčio šaknimis gydomasi nuo kirmėlių, jos malšina traukulius, užgydo žaizdas. Tačiau nereikia pamiršti, kad papartis – ir nuodingas augalas, todėl jį vartoti reikia atsargiai, geriausia pasitarti su gydytoju.
Pasaulyje auga apie 250 paparčio rūšių, Lietuvoje – keturios. Būdinga tai, kad kai kuriose paparčių rūšyse eterinio aliejaus, o jis yra nuodingas, yra ne daugiau kaip 0,1 proc., o kai kuriose jo iš viso nėra. Lapuose ir šaknyse yra raugų, dervų, flavonoidų, taip pat medžiagų, paralyžiuojančių kaspinuočius, jei šių kirmėlių yra žmogaus žarnyne.
Šių augalų pelenuose yra gana daug kalio. Visų rūšių paparčiai turi gydomųjų savybių. Tiems, kuriuos kamuoja mėšlungis, reumatas, kurie kenčia stuburo ar sąnarių skausmus, kuriems skauda galvą ar dantis, rekomenduojama miegoti ant čiužinio, prikimšto sausų paparčių lapų. Beje, blusos, blakės ir kiti parazitai tuoj pabėga iš tokios lovos ir daugiau niekada nebegrįžta.
Bet kokios rūšies paparčių lapus pavirus vyne (1 dalis lapų, 5 dalys vyno) ir išgėrus to nuoviro, iš virškinamojo trakto išsivalo visi parazitai. Galima vartoti ir vaistinėje nusipirktą preparatą iš paparčio šaknų – filiksaną.
šių augalų lapai (švieži, džiovinti arba milteliai) išgydo ilgai negyjančias žaizdas. Be to, lapai turi itin didelį dezinfekuojamąjį poveikį – net didesnį negu karbolio rūgštis. Lapų nuoviras labai gerai kojų vonelėms. Per 8-14 dienų numalšinamas stuburo skausmas arba skausmas esant lūžiams. Tokios vonelės malšina ir galvos skausmus, pagerėja regėjimas ir klausa.
Dar efektyviau lapų nuoviro vonios veikia visą kūną. Pilnai voniai paruošti reikia 300-500 g paparčio lapų užpilti 5 l karšto vandens, puodą pastatyti ant silpnos ugnies, užvirinti. Virti 10-15 min. Paskui nukelti, palikti 30 min. ir supilti į vonią su vandeniu. Vandens temperatūra vonioje turi būti 37-38 laipsniai. Procedūros trukmė – 15-30 min.
Bet kokios rūšies paparčių šaknys ir lapai, pavirti acte (1 valgomąjį šaukštą acto atskiesti 1 šaukštu vandens), vartojami kaip kompresai, gydo kojų gangreną dargi tada, kai kojos labai ištinusios ir pajuodavusios. Kompresai padeda ir esant gūžiui.
Netikėtai suskaudus sąnariams arba strėnoms ar jei jie skauda dažnai, padės sauja paparčių lapų – juos reikia pridėti prie skaudamos vietos. Iš pradžių skausmas šiek tiek sumažėja, paskui dingsta.
Jei peršalus pablogėja klausa, be to, dar skauda, labai naudinga miegoti ant šviežių paparčių lapų prikimštos pagalvės. Po kiek laiko lapus reikia pakeisti naujais. Skausmas paprastai praeina, o klausa pagerėja. Dar geriau veikia paparčių sporos. Jas reikia supilti į marlės skiautę ir atsargiai įkišti į ausį.
Žiemą naudinga turėti paparčių lapų antpilo. Šviežius lapus reikia smulkiai supjaustyti (galima sumalti mėsmale), sudėti į stiklainį ir užpilti 40 proc. spiritu tiek, kad jie būtų apsemti. Indą uždengti ir saulėje arba šiltoje vietoje laikyti 4-6 dienas dažnai papurtant. Paskui perkošti. Tokį antpilą galima vartoti įtrynimams.
Gerai turėti ir paparčio aliejaus. Šviežius lapus reikia susmulkinti, sudėti į stiklainį, užpilti alyvuogių aliejumi, kad jis apsemtų, ir 10 dienų palikti saulėtoje arba šiltoje vietoje. Paskui perkošti, nuspaustus lapus išmesti, o į aliejų pridėti tokį pat kiekį, kaip ir buvo, naujų šviežių lapų. Vėl palikti 10 dienų. Tokią procedūrą pakartoti 3-4 kartus. Skaudamas strėnas ar sąnarius trinti tuo aliejumi. Pagal poveikį tokį paparčių aliejų galima palyginti su eukaliptų.
švieži paparčių lapai (arba stiebeliai) padėti į batus, pašalina kojų nuovargį, jas sušildo, veikia profilaktiškai.
Liaudies medicina paparčiais rekomenduoja gydyti enterokolitą, dizenteriją, inkstų uždegimą, padeda esant nerviniams sutrikimams, kai naktį nelaikomas šlapimas, nuo išgąsčio, sergant įvairiais uždegimais, ypač ginekologiniais, esant nevaisingumui, mazginiam venų išsiplėtimui.
Sergant mazginiu venų išsiplėtimu, šviežių paparčių košelę reikia sumaišyti su rūgpieniu (santykis 1 ir 1) ir dėti ant kojų kompresus. Juos laikyti pernakt.
Jei sergama spinduline liga, truputį šviežių paparčio lapelių dedama į salotas. Džiovintų ir susmulkintų 1 arbatinį šaukštelį lapelių galima įdėti į sriubas.
Iš paparčių gaminamas preparatas osteochinas. Jis neleidžia taip greitai iš kaulinių audinių pasišalinti kalciui.
Labai vertinga gydomoji paparčių savybė ta, kad jie pasižymi antitoksiniu veikimu. Apie tai žinojo senovės tibetiečiai ir gydė įvairius apsinuodijimus. Paparčio lapų pridėdavo prie nuodingosios gyvatės įgeltos vietos. Lapais ir šaknimis jie gydė įvairius kraujotakos sistemos sutrikimus.
Mūsų dienomis Tibete augančiu kvapiuoju paparčiu gydomas galvos skausmas, hemorojus, plaučių tuberkuliozė, karščiavimas.
Parengė L. Žukaitė
“Sekundė”
