Pagal formą – elnio ragas, pagal spalvą – bulvė.
Sausus imbiero miltelius romėnai pirkdavo iš indų pirklių jau prieš du tūkstančius metų, tačiau šviežias imbieras į Europą atkeliavo visai neseniai – kartu su azijietiškos virtuvės mada.
Auga po žeme, tačiau ne šaknis, o šakniastiebis, tokia požeminio ūglio rūšis.
Britai dievina imbierinį gėrimą „Ginger beer“, tačiau tik nedaugelis iš jų žino, kad jame imbiero nė pėdsako nerasi: jis gaminamas iš Saccharomyces pyriformis grybelio, liaudiškai vadinamo ginger beer plant.
„Imbierinį“ vardą turėjo įžymaus šokėjo ir aktoriaus Fredo Astero šokių partnerė Džindžer Rodžers ir Džindžer Olden, paskutinė Elvio Preslio mylimoji.
Populiarus visais laikais
Apie imbierą galima pririnkti daugybę įdomiausių ir prieštaringiausių faktų. Tik ar verta, jei visi šaltiniai – istoriniai, medicininiai ir gastronominiai – neprieštarauja vienintelei tezei: imbiero puikus skonis ir jis naudingas sveikatai.
Vakarų Indijos, iš kur imbieras yra kilęs, gyventojai jį laikė „universaliu vaistu“.
Romėnų istorikas Plinijus skundėsi, kad imperija prieskoniams išleidžia 50 milijonų sestercijų per metus, o arabų pirkliai neišduoda paslapties, kur imbieras auga.
Dar Konfucijus ir Hipokratas aprašė šildantį imbiero poveikį ir jo naudą virškinamajam traktui.
Gydo ir ramina
šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad jis ypač efektyvus gydant pykinimą, kurį sukelia įvairūs užsūpavimai ir jūros liga. Turintiems tokių problemų žmonėms gydytojai pataria kasdien suvartoti po 1 gramą sausų imbiero miltelių.
Vienintelis „bet“: jo nauda gydant rytinę nėščiųjų toksikozę Europos mokslininkų dar neįrodyta. Nors kinės šį negalavimą tradiciškai gydo imbieru – taip pat ir nėščiosios.
Imbieras ramina skausmą. Didžiojoje Britanijoje imbieru malšina skrandžio dieglius.
JAV geria imbiero degtinę, kai nori atsikratyti pavargusių raumenų įtampos.
Indijoje šviežią imbiero košę tepa ant smilkinių esant migrenai.
Vakarų medicina pripažįsta tokią sveikatos praktiką, patvirtina priešuždegiminį ir imuninę sistemą stiprinantį imbiero poveikį. Vis dėlto kai kurių savybių kol kas dar nepatvirtino.
Imbieras naudingas sergant artritu ir mažina cholesterolio kiekį, taip atitolindamas infarktą.
šis faktas dar nėra moksliškai patvirtintas ir reikalauja išsamesnių laboratorinių tyrimų.
Panaudotas su kai kuriais kitais vaistiniais preparatais, imbieras kartais gali sukelti nepageidaujamą organizmo reakciją ir netgi alergiją.
Todėl prieš pradedant vartoti imbiero tabletes būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju ar natūropatu.
Grožio šaltinis
Kol mokslininkai ieško, kosmetologai, parfumeriai, grožio specialistai išnaudoja laiko patikrintus egzotiškojo imbiero privalumus.
Europietiškuose detoksikacijos centruose imbiero arbatą rekomenduoja gerti prieš valgį ir prieš miegą – taip siekiama stimuliuoti ir išvalyti žarnyną.
Azijos spa centruose, dirbančiuose pagal kitokią programą, aštraus skonio imbierinio gėrimo siūloma baigiant tonizuojamąjį poveikį turinčias procedūras.
Lašas imbierinio aliejaus karštoje vonioje nuims raumenų skausmą. Masažas su šiuo aliejumi gerina kraujotaką, greitina riebalų apykaitą. Jo aplikacijos naudojamos reumatizmo profilaktikai. Gydomasis eterinis aliejus vis dažniau sutinkamas aromaterapinėse kompozicijose.
Turtingas antioksidantų imbieras panaudojamas ir gaminant daug „rimtesnę“, jauninančią kosmetiką. Pavyzdžiui, „Kenzoki“ drėkinamojo kūno losjono „Eau Bienfaitrice Euphorisante“ sudėtyje yra šio augalo žiedų, kurie pagal japonų filosofiją įkūnija gryną energiją.
Vanduo aktyvizuoja mikrocirkuliaciją odos ląstelėse. Panašiu poveikiu pasižymi ir kitos kosmetikos priemonės, kurių sudėtyje yra imbiero.
Į kvepalų sudėtį imbieras įtraukiamas rečiau, tačiau nepastebėti jo viršutinėse naujų aromatų natose neįmanoma.
Jis išduoda kompozicijos sąsają su rytietiškąja šeima („Omnia“ – „Bvlgari“, „Armani Code“ – „Armani“). Todėl visai realu kvepėti stipria sveikata. Imbiero skonis savo gerbėjams aštrius pojūčius garantuoja.
“Klaipėda”
