Neapsigausite, jei rudenį valgysite košių, riebios žuvies, šokolado, apelsinų, žirnių ir jūros gėrybių. Tačiau visuomenėje egzistuoja keletas mitų, klaidinančių žmones. Kai kurie mano, kad rudenį nereikia vartoti vitaminų, nes per vasarą organizmas sukaupė nemažas jų atsargas. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog vitaminų poreikis keičiasi pagal sezoną. Rudenį ir žiemą reikia vartoti daugiau imunitetą stiprinančių vitaminų. Be to, šviežių vaisių bei daržovių sezonas baigėsi, o organizmas kaupia tik kai kuriuos vitaminus, todėl reikia juos papildyti.
Vis dar gajus manymas, kad vitaminų reikia tik vaikams, seneliams ir sergantiems žmonėms. Tačiau iš tikrųjų ir jauniems vyrams bei moterims gali trūkti vitaminų. Jei moterys geria kontraceptinius vaistus, jų organizmas prasčiau pasisavina vitaminus. Todėl gydytojai jas priskiria rizikos grupei ir primygtinai rekomenduoja joms vitaminus vartoti rudenį.
Rudenį daugiau vitaminų reikia ir žmonėms, patiriantiems stresą, sportininkams, rūkaliams, taip pat tiems, kurie dažnai vartoja alkoholį. Kai kurie natūralumo šalininkai mano, kad vaistinėse parduodami vitaminai tėra vien sintetika, todėl juos vartoti yra kenksminga. Tačiau tiek vitaminų iš gamtos, tiek vitaminų iš vaistinės molekulės yra identiškos. Todėl negavus vitaminų iš gamtos vaistinėse galima įsigyti jų pakaitalą. Rudenį svarbiausi yra vitaminai C, A, E ir B6. Jie didina organizmo pasipriešinimą virusų bei bakterijų infekcijoms, todėl padeda įveikti peršalimą ir gripą. Imunitetą stiprina ir mikroelementai: cinkas, selenas, varis. Išvardyti vitaminai ir mikroelementai būtini visiems: nuo mažylių iki vyriausiųjų. Vaistinėse yra didelis efektyvių vitaminų kompleksų pasirinkimas. Juos paprastai reikia vartoti tik kartą per dieną.
Nėščioms moterims taip pat sukurti specialūs vitaminų kompleksai, tačiau dėl jų vartojimo reikia pasitarti su gydytoju. Vitaminai vaikams dažniausiai būna patrauklioje pakuotėje, o tabletės arba pastilės gali būti įdomios formos ir malonaus skonio bei aromato. Dažnai kompleksų sudėtyje būna gamtinių imunostimuliatorių ekstraktų: ežiuolės, ženšenio, eleuterokoko.
Vitaminų ir mikroelementų šaltiniai
Vitaminas A gerina regėjimą, odos ir gleivinės ląstelių atsinaujinimą, stiprina imuninę sistemą. Jo gausu morkose, brokoliuose, moliūguose, špinatuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.
B grupės vitaminų reikia sklandžiai nervų sistemos veiklai, atminčiai gerinti. Jų yra rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose, piene, kiaušinio tryniuose.
Vitaminas C svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą ligoms. Jo yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankių uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose.
Vitaminas D reikalingas stipriems kaulams, raumenims, imuninei sistemai. Jo gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, kiaušinių tryniuose.
Vitaminas E būtinas stipriai imuninei sistemai palaikyti, skatina ląstelių atsinaujinimą. Jo daug migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, riešutuose, grikių kruopose, kviečių daiguose, avokaduose.
Geležis stiprina kraują. Jos yra mėsoje, kepenyse, petražolėse, moliūguose, burokėliuose, granatuose, žemuogėse, džiovintuose vaisiuose.
Kalcis reikalingas stipriems kaulams. Jo gausu piene ir jo produktuose, mineraliniame vandenyje, riešutuose, grūduose, jautienoje.
Fosforas svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, audinių ir ląstelių augimui bei atsinaujinimui. Šio mikroelemento šaltiniai – žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, riešutai.
Polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios regėjimui, gerai koordinacijai, aktyviai smegenų veiklai, atminčiai, dėmesio koncentracijai lavinti. Daugiausia jų yra riebioje žuvyje (lašišoje, sardinėje, upėtakyje, skumbrėje, silkėje), augaliniuose aliejuose.
SXC.hu – Ry Young nuotr.
