Tačiau retas žino, jog visiškai nemokama ir šiuo metu daug kur besimėtanti gamtos gėrybė, gali pakeisti tradicinį muilą, šampūną ir indų ploviklį. Kaštono sėklos taip pat turi ir gydomųjų savybių. Tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų, nes netinkamai juos vartojant galima ir apsinuodyti.
Receptai, kaip pasigaminti natūralių priemonių
Internetinės natūralių produktų parduotuvės „KasTikra.lt“ vadovė Ernesta Vaitiekūnaitė GRYNAS.lt teigė jau labai seniai supratusi, kad Lietuvoje augančių paprastųjų kaštonų sėklos turi labai daug naudingų savybių. Pirmiausia – švarinamosios galios.
Pašnekovė sakė, kad natūralių higienos produktų nesunkiai galima pasigaminti ir savo namuose. Tereikia netingėti prisirinkti kaštonų, kurių rasti šiuo metu tikrai nesudėtinga. Ji savo internetiniame puslapyje paaiškina, kaip galima pasigaminti kaštonų muilą, skystą skalbiklį – ploviklį ir kaštonų šampūną. Moteris pripažino, kad receptūrą sugalvojo ne ji. Taip švaros priemones gamindavosi dar jos močiutė.
Norint pasigaminti kaštonų muilą užtenka žinoti vos kelis esminius dalykus. Nuluptus kaštonus reikia sutrinti arba smulkiai sumalti jų minkštimą. Tada užpilkite minkštimą šiltu vandeniu, kuriame turėtų būti ištirpinta šiek tiek sodos. Visa tai palikite parą ramiai stovėti, kad medžiaga išbrinktų. Užpiltą masę kartais vertėtų ir pamaišyti. 24 valandas pastovėjusią masę gerai nusunkite, kad nebeliktų skysčio. Iš gautos sausos masės sulipdykite norimos formos muiliukus ir palikite sausoje vietoje iki tol, kol jie sutvirtės. Viskas! Jau turite muilą.
Praverčia ir skystis, kuriame mirko susmulkinti kaštonai. Šį skystį E. Vaitiekūnaitė vadina natūraliu skystu kaštonų skalbikliu – plovikliu. Jis, kaip teigė pašnekovė, ypatingai tinka vilnai ir šilkui. Be to, ši medžiaga puikiausiai putoja be jokių cheminių priedų.
Norint pasigaminti natūralų kaštonų šampūną reikia padžiovintus ir susmulkintus kaštonus pavirti 1-3 minutes. Nuovirą supilkite į indelius – ir viskas, turite natūralų šampūną. Natūralių produktų gamybos specialistė aiškino, kad šis nuoviras, be kita ko, tinka indų, plytelių ir, apskritai, visos virtuvės valymui.
Gaminti reikia mažais kiekiais
Tiems, kuriuos sudomino E. Vaitiekūnaitės receptai, ji išvardijo keletą esminių patarimų: „Nereikėtų vienu metu prisigaminti daug šių gaminių, nes jie labai greitai genda. Viskas dėl to, kad tai yra natūralus produktas. Todėl reikėtų gaminti mažais kiekiais. Tokiai gamybai vienam kartui užtenka vieno ar dviejų kilogramų kaštonų. Dabar jų galima prisirinkti ir žiemai, bet nereikėtų laikyti labai šiltoje vietoje, kad stipriai nesudžiūtų. Laikymui geriausiai tiktų rūsys. Sudžiūvusius kaštonus labai sunku nulupti.“
Pati E. Vaitiekūnaitė jau daugybę metų nebenaudoja įprastinių kūno priežiūros ir namų švarinimui skirtų priemonių. Visų pirma todėl, kad jos oda labai jautri. Antra priežastis – moteriai žymiai maloniau naudoti natūralias priemones.
„Priemonės iš kaštonų puikiausiai putoja be jokių papildomų priedų. Daugelis turbūt net nepagalvojo, kad iš kaštonų galima pagaminti tiek daug gerų dalykų. Tačiau iš kaštonų pagamintos medžiagos puikiai plauna ir nekenkia sveikatai. Pati pasigaminu labai nedidelį kiekį ir viską labai greitai suvartoju. Kai perėjau prie natūralių dalykų, į chemikalus nebegaliu žiūrėti. Pigu, sveika ir tikrai veikia. Pati turėjau didelių bėdų su oda – nuolat berdavo. O kai pradėjau naudoti natūralias kūno priežiūros priemones, viskas praėjo“, – aiškino moteris.
Freeimages.com – Mark Tyson nuotr.
Padeda gydyti išsiplėtusias venas
Žolininkas Virgilijus Skirkevičius pripažino, kad kaštonų sėklos naudojamos ir liaudies medicinoje. Tiesa, rudenį nuo medžių byrančius kaštonus labiau naudoja plačioji visuomenė. O profesionalūs žolininkai orientuojasi į jaunų šakelių žievę.
„Žolininkai naudoja 3-5 metų kaštonų šakelių žievę, kuri imama pavasarį, kai teka skysčiai. Iš žievės daromas stiprus ekstraktas. Tačiau žmonėms žievės nepatarčiau naudoti, nes reikia turėti specialių žinių. Kaštonas laikomas silpnai nuodijančiu augalu“, – aiškino žolininkas
Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių liaudies medicinos žinovas domina šio medžio sėklos, vyras teigė, kad kaštonai puikiai tinka išsiplėtusių venų gydymui.
„Kaštonai mažina kraujagyslių pralaidumą. Be to, jie mažina trombų susidarymą. Juo ir hemorojinius mazgus galima mažinti. Kaštonai turi sutraukiančiųjų savybių. Vadinasi, jie mažina uždegimą. Taip pat jie sustiprina kapiliarus, sumažina mėlynes“, – naudingąsias savybes vardijo V. Skirkevičius.
Visgi žmonėms jis nepataria patiems gaminti ekstraktų, kuriuos reikėtų gerti. Jei norite išmėginti alternatyvų gydymo metodą, namuose pasigaminkite mišinį, pritaikytą išoriniam naudojimui.
„Receptas paprastas: kaštonus sudžiovini 50 – 60 laipsnių temperatūroje, sutarkuoji. Vienas valgomas šaukštas susmulkintų kaštonų užpilamas dviem stiklinėmis 70 laipsnių spiritu. Jei išsiplėtusios venos, tokia medžiaga galima tepti kojas. Veikliosios medžiagos tikrai veikia per odą. Spiritinėje tinktūroje išmirkytą marlę prigludusią prie odos reikėtų palaikyti maždaug valandą. Tik, aišku, jos negalima dėti ant opų. O jei dėl išsiplėtusių venų norima gerti ekstraktą, geriausia jį gaminti ne pačiam, bet pirkti vaistinėje“, – dėstė V. Skirkevičius.
Valgomi tik kepti kaštonai
Sutrinti kaštonai padeda sumažinti skausmą. „Jei yra nudegimas, iki miltelių susmulkintas sudžiovintas kaštonas gali nuimti skausmą“, – sakė vyras.
Kai kurie žmonės, sergantys reumatu ar artritu arba besiskundžiantys galvos svaigimu, tiki, jog kišenėje laikomi kaštonai palengvina šiuos simptomus. Pasidomėjus, ką apie tai mano žolininkas, jis teigė, kad iš esmės viskas priklauso nuo įsitikinimų.
„Jeigu žmogus įsitikinęs, kad jam tai padeda, jis tvirčiau eis ir iš tiesų jam bus geriau. Dar tikima, kad į bloknotą įdėti kaštonai padeda pritraukti pinigus. Bet jei daug dirbi, tai pinigų ir taip uždirbi“, – samprotavo žolininkas.
Mamos pastebi, kad vaikai mėgsta kaštoną įsikišti į burną. Jos jaudinasi, kad jį kramtantis vaikas gali rimtai apsinuodyti. Tačiau V. Skirkevičius ramino, kad dėl vieno kaštono nieko blogo nenutiks.
„Kai kiekis nedidelis, manau, kad nepavojinga. Vaikai apsinuodytų tada, jei kaštonus valgytų nuolat. Apskritai kai kurių kaštonų rūšys yra valgomos (Vakarų Europoje augantys kaštainiai, – red. past.). Bet jos valgomos keptos. Pakepinti kaštonai nieko blogo nepadarys. Pakepinus suyra glikozidai ir širdies veikla tikrai nebus sutrikdyta“, – kalbėjo žolininkas.
Tomas Janonis