Pušies spygliai ir kankorėžiai labai tinka gydomosioms vonioms. Pakanka keletą šakelių užpilti šaltu vandeniu, pusvalandį pavirinti, palaikyti 12 valandų – ir ekstraktas voniai paruoštas. Tokios vonios ramina, stiprina nervus ir širdį, padeda nuo nemigos, reumato.
Galima prisirinkti spanguolių. Jau senovėje jų sultys ne be pagrindo buvo laikomos priemone nuo skorbuto, jomis plaudavo paprastas ir šlapiuojančias žaizdas. Jos buvo vadinamos vaistais nuo kosulio ir gera karščio mažinimo priemone.
Klinikinėje medicinoje spanguolės ilgą laiką buvo naudojamos temperatūrai mažinti ir nuo skorbuto. Vėliau spanguolių tepalas pradėtas sėkmingai naudoti nuo odos ligų.
Pastarųjų metų tyrimai įrodė spanguolių sulčių naudingumą gydant šlapimo takų ligas ir vartojant kaip priemonę nuo akmenų bei smėlio susidarymo inkstuose.
Liaudies medicinoje vartojamos ir šviežios, ir perdirbtos spanguolės – jų sultys, ekstraktai, gėrimai, giros. Spanguolių gira ir sirupas vartojami, kai sumažėja vitaminų kiekis maiste (žiemą ir pavasarį) ar po sunkių ligų (operacijos, traumos). Spanguolių preparatai vartojami nuo įvairių uždegiminių ligų, sukeliančių aukštą temperatūrą.
Sultys iš uogų gaunamos nesunkiai: uogos sugrūdamos mediniu grūstuvu ir išspaudžiamos. Išspaudos maišomos su vandeniu ir dar kartą spaudžiamos. Paskui sultys perkošiamos pro marlę ir emaliuotame inde kaitinamos iki 100 laipsnių, saldinamos ir greitai išpilstomos.
Spanguolių preparatai netinka sergantiesiems ūminiais skrandžio ir žarnyno uždegimais (ūminiu gastritu, kolitu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos paūmėjimu).
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
Vido Venslaviškio nuotr.