Vėžys. To žodžio mes bijome, o dažnai net nežinome, ką jis reiškia. Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 15 tūkst. naujų vėžio atvejų.
Spindulinis gydymas, chemoterapija ir chirurginė operacija išgelbsti žmogaus gyvybę, pailgina gyvenimą, tačiau ne visada efektyviai slopina navikinį procesą, užkerta kelią vėžio išplitimui ir pagerina ligonių gyvenimo kokybę. Ligoniai dažnai nebegali savarankiškai gyventi, tampa našta savo artimiesiems, nesugeba atlikti net elementarių namų ruošos darbų.
Kai kuriems sergantiesiems vėžio gydymas yra dar baisesnis nei liga. Todėl pasaulyje aktyviai ieškoma vis naujų gydymo būdų, kurie padėtų nugalėti ligą, bet nesukeltų pacientui kančių. Šiuo metu pasaulyje mokslininkai labai domisi ir tyrinėja angiogenezės procesą.
Angiogenezė – būsena, kai iš jau egzistuojančių kraujagyslių formuojasi naujos. Sveikame organizme šis procesas yra griežtai kontroliuojamas ir vyksta tik žaizdų gijimo, menstruacijų bei nėštumo metu.
Angiogenezės procesą organizme reguliuoja medžiagos, vadinamos angiogenezės slopintojais, moksliškai vadinamos inhibitoriais. Tačiau vėžiu sergančio žmogaus organizme ši pusiausvyra būna sutrikusi ir naujos kraujagyslės nekontroliuojamai auga.
Augant navikui, badaujančios navikinės ląstelės siunčia signalus aplinkinėms kraujagyslėms, o organizmas badaujančias ląsteles stengiasi ,,pasotinti’’, formuodamas naujas kraujagysles, kurios įauga į naviką ir jį maitina.
Jei būtų surastos medžiagos, slopinančios naujų kraujagyslių augimą, tai galima būtų pažaboti ir vėžinių ląstelių vystymąsi. Šitie preparatai pacientams nesukelia tokių pašalinių reiškinių kaip mažakraujystė, vėmimas, nekenkia kepenims, ligoniui nenuslenka plaukai…
Kraujagyslių augimą slopinantys vaistai labai intensyviai ieškomi, tačiau kol kas jie yra eksperimentinėje ar klinikinių tyrimų stadijoje. Tačiau daugybė mokslinių straipsnių tik ir nurodo, kad kremzlinės žuvys, o tokios yra rykliai, vėžiu beveik neserga.
šios žuvys iš viso labai retai serga bet kokiomis ligomis, o piktybiniai navikai jų tarpe yra itin reti. Ryklių evoliucija siekia jau ne vieną milijoną metų, ir, rodos, jie net nesiruošia išnykti. Kremzlinio audinio gaminamos priešuždegiminės medžiagos ir angiogenezės slopintojai padeda išlikti gyviems ir sveikiems pasauliniame vandenyne.
Mokslininkai labai intensyviai tyrinėja kremzlinio audinio gydomąsias savybes. Viltį rasti efektingus vaistus skatina tai, kad kremzlė neturi kraujagyslių. Sveikame audinyje kraujagyslės neauga, o angiogenezės slopintojai, nutraukdami naujų kraujagyslių augimą, gali sunaikinti vėžines ląsteles.
JAV, Kanados, Europos ir Australijos mokslininkai yra daug nuveikę, tyrinėdami kremzlių antiangiogenines savybes. Kanados kompanijos gaminamas vienintelis skystas ryklių kremzlių ekstraktas „AngioCell“ jau daugiau kaip penkis metus naudojamas kompleksiniam, t.y. kartu su kitais gydymo metodais, vėžio gydymui. Šiuo natūraliu produktu prekiaujama ir Lietuvos vaistinėse.
Sergantiems žmonėms reikia optimizmo ir vilties. Juk baimė ir ją lydinti nuotaika ne tik apsunkina gydymą, bet ir užtemdo gražias gyvenimo spalvas. Tikėjimas pasveikimu yra viena iš efektyvaus gydymo sąlygų, dėl to svarbu kuo daugiau žinoti apie naujų gydymo galimybių paieškas.
Parengta pagal AngioCell informaciją
