„Jie visuomet švieži, skanūs ir pagerina kasdienį mūsų maistą. Juos galima kepti, trumpai apvirti garuose, dėti į sriubą ar kitus patiekalus“, – sako sveikuolė.
Sėkla yra tarsi maitinanti motina
Kad daigai yra labai vertingas ir sveikas maisto produktas, pirmieji pastebėjo kinai beveik prieš 5000 metų. Tuomet kinų jūreiviai, ieškodami naujų žemių, plaukė Jangdzės upe aukštyn. Patyrę audrą ir pristigę maisto, jie ėmė maitintis išlikusiomis pupelėmis, kurios nuo drėgmės buvo pradėjusios dygti. Jūreiviai pastebėjo, kad sudygusios pupelės yra ne tik skanios, bet ir suteikia jėgų. Taip buvo atrastas naujas sveikas maisto produktas – daigai. Netrukus buvo pradėta daiginti ne tik pupeles, bet ir kitas ankštines, grūdines ir aliejines kultūras.
Ištyrus daigų gydomąsias savybes, juos imta naudoti kaip vaistą sveikatai gerinti ir įvairioms ligoms gydyti, odos, virškinimo sutrikimams, raumenų skausmams malšinti, nes dygstant sėkloms jose kelis kartus padaugėja gyvybinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Sudygusiuose kviečių grūduose yra 50 kartų daugiau vitamino E nei nedaigintuose, 10 kartų daugiau vitamino B6, 2-4 kartus – vitaminų B1, B2, B3, PP, dukart daugiau baltymų ir t. t.
Dygstančiose sėklose esančius angliavandenius, riebalus ir baltymus biologiškai aktyvios medžiagos pakeičia paprastesnėmis, lengviau organizmo įsisavinamomis, be to, prasidėjus dygimo procesui, visose sėklose atsiranda nemažai vitamino C. Yra žinoma, kad vitaminas C organizme nėra sintetinamas arba sintetinamas labai mažais kiekiais, tad jo reikia gauti su maistu. Vitamino C poveikis organizmui yra didžiulis: jis būtinas geležies rezorbcijai, didina leukocitų aktyvumą ir organizmo atsparumą užkrečiamosioms ligoms, stiprina imunitetą, taip pat apsaugo kitus vitaminus nuo oksidacijos. Geriausi šio vitamino šaltiniai – daiginti lęšiai, liucernos, pupelės, kopūstai, kviečiai.
Daiginti gali kiekvienas
Prieš daiginant sėklas reikia jas pamirkyti keturis kartus didesniame vandens kiekyje nei pačių sėklų tūris. Didelės sėklos – pupelės, lęšiai, žirniai, nelukštentos saulėgrąžos, kviečiai, – mirkomos 12-15 val. Mažesnės sėklos – liucernų, dobilų, grikių, ridikėlių – mirkomos 6-8 valandas. Nebūtina mirkyti sėklų, kurios vandenyje išskiria gleives, pvz., linų, rapsų, sezamų. Sėkloms daiginti reikalinga 20-25 laipsnių temperatūra, tik sojų sėklos mėgsta truputį žemesnę – 16-18 laipsnių. „Jeigu būsimiesiems daigams sudaromos tinkamos sąlygos – šviesa, temperatūra ir drėgmė, tada gamta išjudina išties dideles jėgas ir visi sėklose slypintys turtai būna lengvai įsisavinami“, – tvirtina sveikuolė.
Išbrinkus sėkloms, nupiltą vandenį galima panaudoti gėlėms laistyti, sriubai virti ir pan., nes jame susikaupę daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir enzimų.
Išmirkytas sėklas galima supilti į įvairią tarą – stiklainį, dubenį, vazonėlį, krepšelį ar drobinį maišelį – ir pastatyti tamsioje vietoje. Nustatyta, kad daiginant tamsoje B grupės vitaminų kiekis sėklose būna didesnis. Pri-klausomai nuo rūšies, sėklos daiginamos nuo 2 iki 5 dienų. Šiuo laikotarpiu dygstančias sėklas reikia bent porą kartų per dieną sudrėkinti, t. y. užpilti vandeniu ir vėl jį nupilti. Daigų ilgis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.
Daigus galima laikyti šaldytuve septynias dienas. Daugiausia vertingų medžiagų juose yra pirmomis dienomis.
Maistui daigintos sėklos paprastai vartojamos kartu su jas gaubiančiais lukštais, kurių maistinė vertė nedidelė, tačiau gausu ląstelienos. Daigintų grikių ir saulėgrąžų lukštus patariama pašalinti, kai jie patys atsiskiria. Sezamo sėklų, saulėgrąžų, kviečių būna maži daigeliai, žirnių, pupelių, pupų, liucernos, dobilų – net kelių centimetrų ilgio. Pastaruosius daigus galima panaudoti ir patiekalams papuošti. Ankštinių kultūrų daigus, išskyrus žirnių, rekomenduojama bent 3-5 min. apvirti garuose, kad suirtų juose esantys nuodingi baltymai.
Ne tik sveikas, bet ir daug įvairesnis
Sudaiginti grūdai yra „gyvi“, todėl žmogaus organizmui teikia labai daug energijos. Be to, „gyvieji“ produktai organizme sukelia šarmines reakcijas, kurios sulėtina oksidacijos procesus, skatinančius organizmo senėjimą ir ligų vystymąsi.
Nustatyta, kad daigintose sėklose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina žmogaus organizme vykstančius regeneracijos procesus, šalina iš jo toksines medžiagas, laisvuosius radikalus, nes jose gausu antioksidantų. Daiguose esantis kalis saugo raumenis nuo atrofijos. Vartojant daigintas sėklas, gerėja virškinimas ir žarnyno peristaltika, mažėja pilvo pūtimas, nes jose gausu fermentų, stiprėja plaukai ir jų šaknelės, stabdomas plaukų slinkimas.
Daigai suteikia daugiau galimybių ir gaminant maistą. Juos galima valgyti žalius arba naudoti kaip įvairių virtų arba keptų patiekalų sudėtinį produktą. Daigai idealiai tinka salotoms, omletams, blynams, sumuštiniams, sriuboms, pagardams, tepiniams, ypač – varškei paskaninti. „švelnioms salotoms tiks švelnaus skonio kviečių, avinžirnių, liucernos, įvairių pupelių, žirnių arba lęšių daigai, – patirtimi dalijasi šeimininkė. – Pikantiškiems patiekalams – pipirnės, ridikėlių, burokėlių arba brokolių. Įvairių pupelių, žirnių, avinžirnių daigai puikiai dera su karštaisiais patiekalais, bet geriausia juos berti prieš pat baigiant virti. Saulėgrąžų arba pupelių daigais bent iš dalies galima pakeisti salotų lapus. Spalvoti burokėlių daigai suteiks patiekalui ne tik skonio, bet ir jį nuspalvins.“
Tinkamiausios – mėgstamiausios
Pipirnės daigai mažina cukraus kiekį kraujyje ir gerina medžiagų apykaitą.
Ridikėlių daigai gerina virškinimą, padeda anemijos išsekintiems žmonėms.
Kviečių daigai didina atsparumą ligoms, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina organizmą.
Žirnių daigai rekomenduojami norint atsikratyti antsvorio. Jie mažai kaloringi, turi daug vitaminų, ypač vitamino C.
Saulėgrąžų daigai labai naudingi akims. Jie ypač rekomenduojami trumparegiams. Šie daigai ramina nervus ir normalizuoja rūgščių bei šarmų balansą virškinamajame trakte.
Lęšių daigai naudingi nusil-pusiems, liguistiems žmonėms, kamuojamiems anemijos, peršalimo ligų, bronchito, pneumonijų. Jie padeda greičiau sustiprėti po operacijų.
Sojų daiguose yra tiek daug aminorūgščių, kad jų užtektų net sportininkui. Šie daigai padeda pašalinti cholesterolio perteklių, stiprina kepenis, gerina kasos veiklą, efektyviai gydo lėtinį nuovargį ir nemigą.
Grikių daigai efektyvūs sergant diabetu ir hipertenzija. Jie stiprina kraujagyslių sieneles, didina hemoglobino kiekį, gydo anginą ir bronchitą.
Moliūgų daigai gerina lytinę funkciją, skatina vaisingumą. Sėklose yra daug cinko, kuris labai svarbus smegenims.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Vido Venslaviškio nuotr.
