Kartais vadinama lauko gerbera. Echinacea pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio echinos – ežys, nes augalo žiedynai panašūs į ežiuką. Šis augalas ilgai buvo auginamas kaip dekoratyvinis, dabar populiarus kaip vaistinis.
Žmonės nuo neatmenamų laikų gyveno gamtos apsuptyje, veikiami augalų. Senovėje reikalingus augalus padėjo surasti instinktai. Yra žinoma, kad ir sergantys gyvūnai instinktyviai ieško augalų, kurie gali jiems padėti, susirgę kartais ima ėsti tuos augalus, kurių būdami sveiki neliesdavo. Žmonės kaupė patyrimą ir žinias apie augalus. Augalai buvo maisto šaltinis, medžiaga techninėms reikmėms, augalais žmonės gydėsi ir naudojo juos įvairioms apeigoms.
Dalį augalų žmogus ėmė kultivuoti. Kai kurie augalai ir žinios apie juos atkeliaudavo iš kitų, tolimesnių kraštų, pavyzdžiui rausvažiėdė ežiuolė (Echinacea purpurea). Mūsų kraštus ežiuolė pasiekė iš tolimosios šiaurės Amerikos. Šią žolelę tenykščiai indėnai nuo seno vartojo, kaip veiksmingą vaistą gydyti nuodingiems gyvačių bei vabzdžių įkandimams. Jau beveik prieš du tūkstančius metų pastebėta, kad ežiuolės stiprina natūralią organizmo apsaugą – žmogus tampa atsparesnis įvairioms ligoms. Lietuvoje ežiuolė auginama nuo 1960-ųjų, o mokslininkai iki šiol stebisi unikaliomis šio augalo gydomosiomis savybėmis.
Tai vertingas vaistas nuo peršalimo, gripo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, padidėjusių limfmazgių, skaudančios gerklės, šlapimtakių infekcijų ir daugybės kitų didesnių ar mažesnių negalavimų. Beje, šis augalas taip pat padeda įveikti įvairias uždegimines odos ligas, pažeidimus, infekcijas, pavyzdžiui, žvynelinę, egzemą. Ežiuolės būna įvairių preparatų: tinktūrų, užpilų, tablečių, kapsulių, pastilių. Labai dažnai ežiuolės ekstraktas yra derinamas su kitomis imuninę sistemą aktyvinančiomis medžiagomis, pvz., vitaminu C, mikroelementu cinku.
Ežiuolė vartojama taip pat po sunkių operacijų, traumų, kai stokojama miego ar netinkamai maitinamasi, silpsta imunitetas. Šis augalas ir šiais atvejais yra būtinas organizmo apsaugos sistemų stiprintojas. Kadangi, ežiuolės vaistinė žaliava turi polisacharidų, vitamino C. Daugeliu laboratorinių ir klinikinių tyrimų nustatyta, kad ežiuolė stimuliuoja nespecifinį imunitetą, didindama limfocitų ir makrofagų aktyvumą ir fagocitozę. Šių imuninių ląstelių aktyvumą skatina ežiuolės polisacharidai, alkilamidai ir poliacetilenai, kavos rūgšties derivatai. Echinakozidas turi švelnų antibiotinį poveikį.
Ežiuolė skatina interferono sintezę, kas padeda organizmui kovoti su virusais. Vartojant ežiuolės preparatus, stiprėja natūralus organizmo atsparumas prieš bakterijas ir virusus. Todėl jos preparatų vartojama sergant peršalimo ligomis, stiprinant imunitetą, sergant virusinėmis infekcijomis palengvėja peršalimo simptomai ir sutrumpėja sirgimo laikas. Naudojami ežiuolės preparatai padeda greičiau užgyti žaizdoms, nudegimams, o kaip natūralus antibiotikas mažina odos infekcijos pavojų.
Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) gerai auga kultūroje, ilgas žydėjimo periodas, dekoratyvus visą vasarą. Tai daugiametis, šilumą mėgstantis augalas, lengvai pakelia sausras ir šalčius. Geriausiai auginti saulėtoje vietoje, nors pakankamai neblogai auga ir pavėsyje. Dirva turi būti giliai įdirbta, turtinga puvenomis, silpnai rūgšti (pH 5,5-6,0). Augalas dauginamas sėklomis ir vegetatyviniu būdu dalijant kerą.
Apibendrinant norėčiau pasakyti tai, kad pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis yra organizmas, o imunitetą veikiančios medžiagos – tik priemonės, skatinančios jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas greičiau kovoja su ligos sukėlėjais – ligos požymių yra mažiau, ligos laikas būna trumpesnis, mažesnė tikimybė atsirasti komplikacijom.
Rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea) preparatai suteiks stiprybę mūsų imuninei sistemai, kovojančiai su negailestingomis peršalimo ligomis. Taigi šį pavasarį linkiu visiems nesirgti ir stiprinti savo imunitetą. Dabar pats laikas pasirūpinti ežiuolės sėklomis ir pagalvoti apie vietą, kurioje jas auginsite.
Živilė Jauneikaitė,
LEU biologijos IV kurso studentė
SXC. hu -Claudia Meyer nuotr.
