Dirvinė čiužutė paplitusi Lietuvoje. Žmonės, kurie ją žino, naudoja ir kaip prieskonį. Ši žolelė yra specifinio česnako kvapo ir skonio. Ji žydi gegužę–birželį. Skinama, kai žydi, sėklytes galima naudoti kaip prieskonius. Šias žoleles geriausia rišti į puokšteles ir pakabinti jas gerai vėdinamoje patalpoje. Jos turi uždegimą slopinančių, kraują stiprinančių, organizmą valančių, prakaitavimą skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių savybių. Veikia ir kaip priešnuodis.
Dirvinių čiužučių nuovirai ir užpilai naudojami votims gydyti. Jos padeda gydyti ir endometriozę. Pasak liaudies medicinos žinovų, dirvinėmis čiužutėmis gydomas reumatas, akių ligos, inkstų uždegimas, kepenų, prostatos ligos. Vyrai šias žoleles kartais naudoja kaip afrodiziaką. Jos stabdo bakterijų (stafilokokų ir streptokokų dauginimąsi), tačiau nepatartina jų vartoti dideliais kiekiais.
Jau pradėjo žydėti raudonasis dobilas . Jis padeda gydyti psoriazę, lytinės sistemos ligas, egzemą, kosulį, malšina varginančius menopauzės simptomus. Raudonųjų dobilų žiedų antpilas skatina medžiagų apykaitą, tad tinka vartoti tiems žmonėms, kurie tinsta, turi viršsvorio. Žiedai yra vanilės prieskonio, tad jų galima dėti į arbatą ar prieskonių mišinius.
Rugiagėlė žydi pakankamai trumpai, tad reikėtų suskubti prisiskinti jos žiedelių. Ji padeda mažinti akių nuovargį. Rugiagėlių žiedų antpilas slopina kosulį, padeda gydyti peršalimo ligas. Galima daryti jų mišinius su ramunėlėmis. Rugiagėlės skatina skrandžio ir kepenų veiklą, stiprina imuninę sistemą. Padeda, jei užkietėję viduriai. Jomis tinka skalauti plaukus, jos padeda atsikratyti pleiskanų.
Zita Mikoliūnienė, žolininkė
SXC.hu – Daniela Baack nuotr.
