Riterių talismanas
Tačiau vaikai mielai paklausys šį tą iš svogūnų istorijos. Spėjama, kad ši tobulos formos daržovė yra kilusi iš Indijos ir pamažu paplito po kitas šalis. Kai senovės egiptiečiai imdavosi didelės svarbos darbų, svogūnais – „šventuoju augalu“ – vaišindavo vergus, kad šie noriau dirbtų ir būtų apsaugoti nuo ligų.
Senovės graikai svogūno galvutės formoje įžvelgė visatos sandaros simbolį ir su šiuo augalu elgėsi itin pagarbiai: ilgai nenaudojo maistui, tik aukodavo dievams. Drąsesni buvo germanai. Jie greitai įsitikino, kad svogūnai – valgomi ir teikia drąsos, energijos, žvalumo. Girdami drąsius karius, lygindavo juos su svogūnais, ir, kaip šlovės ženklą, įteikdavo žydinčių svogūnų puokštę.
Tai buvo brangus augalas. Kryžiaus žygių metu už kelias svogūnų galvutes kryžiuočiai išpirkdavo į nelaisvę patekusį karį. Metaliniais šarvais šarvuoti viduramžių riteriai, susiruošę į žygius, ant kaklo pasikabindavo ir svogūną – kaip talismaną, kad žygis būtų sėkmingas, nenužiūrėtų bloga akis, nesužeistų priešo strėlė ar kardas.
Galia – fitoncidai
Ko turtingas svogūnas, kad lyginamas net su jauno narsaus kario galia? Naujose knygose nurodoma, kad svogūnas labiau už kitas daržoves esąs pripildytas sieros. Yra fosforo, kalcio, įvairių kitų mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, gausu vitaminų, ypač C.
Svogūnų galingumą sąlygoja fitoncidai – įvairias bakterijas naikinanti medžiaga. Svogūnas apsigina pats, padeda apsiginti ir mums. Jau seniausiose medicinos knygose gausu žinių apie svogūnų gydomąsias savybes. Senovės rusai siūlė svogūnais gydyti isterijos priepuolių ištiktas moteris, ir tai padėdavo!
Svogūnus vartoti patariama pagyvenusiems žmonėms, kuriems reikia skystinti kraują. Kai kas tuo tikslu vartoja aspirino tabletes. Valgyti svogūnus būtų sveikiau ir pigiau. Tiesa, populiarūs žinynai dar nespėjo išaiškinti, ar tokie pat vertingi yra genetiškai modifikuoti svogūnai, kurių šiandieninėje prekyboje tikriausiai neišvengiama. Mokslininkai tyrinėjo ir išvadas rašė dirbdami su paprastais daržo svogūnais.
Pabandykime – gal tiks
Svogūnų ir silkės mišrainė. Paruoštas dvi silkes smulkiai supjaustyti, sudėti į gilų dubenį, pridėti du kietai virtus susmulkintus kiaušinius. Supjaustyti tris nemažus svogūnus, pakepinti aliejuje, kol pagels. Kitoje keptuvėje pakepinti kubeliais supjaustytas dvi dideles riekes duonos, pabarstyti smulkintu česnaku. Viską sudėti ant silkės su kiaušiniais, sumaišyti (galima paskaninti trupučiu majonezo), apibarstyti smulkintais svogūnlaiškiais ar kitais žalumynais.
Svogūnų vynas. Į stiklainį suberti 200 g smulkiai supjaustytų svogūnų, pridėti 100 g medaus, įpilti pusę litro ar šiek tiek daugiau baltojo vyno, viską gerai sumaišyti, uždaryti ir palikti kelioms paroms tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Paskui perkošti ir gerti po 3 – 4 šaukštelius per dieną, kai trūksta vitaminų.
Augalams prausti. Nulupę svogūnus, lukštų neišmeskite: jų antpilas, išlaikytas 4 – 5 dienas, pravers kambariniams augalams prausti. Jei jūsų kambarines ar darželio gėles užpuola nematomi kenkėjai, juos reikia tris kartus per dieną nuprausti svogūnų lukštų antpilu ir tai kartoti kas 5 dienos.
Pravers žinoti. Perpjauto svogūno galvute išvalomos nesenos pelėsių dėmės ir nešvarūs odinių dirbinių paviršiai.
Kad šeima nesusirgtų virusinėmis ligomis, reikia ne tik valgyti svogūnų, bet ir padėti jų supjaustytų ar tarkuotų visuose buto kampuose.
Du kartus per savaitę galvos odą įtrinti svogūnų sultimis. Jei tai darysite nuo jaunystės ir visą gyvenimą – plaukai klestės. Į švarią marlę įvyniojus tarkuotų svogūnų, galima valyti pūliuojančias žaizdas – greičiau užgis.
Šaukštelis svogūnų sulčių prieš valgį gydo žarnyno ligas. Svogūnų sultys, sumaišytos per pusę su alyvų aliejumi, gydo neįsisenėjusį kosulį, tinka vaikams.
Svogūnai saugo nuo žiedadulkių alergijos. Svogūnų griežinėlius galima tverti prie krūtinės, laikyti 30 min. – lengvina atsikosėjimą ir krūtinės skausmus.
Svogūnų sultyse suvilgytas vatos gumulėlis malšina ausies skausmą, ūžimą, skambėjimą.
Svogūnų sultys, per pusę sumaišytos su medumi, – tinkamas kompresas akims stiprinti, jei jos nėra pažeistos rimtos ligos.
Janina Zvonkuvienė
"Klaipėda"
