Liaudies medicina rekomenduoja takažole gydyti didelį kraujospūdį ir tuberkuliozę. Kai kurie senovės žyniai takažole gydė sumušimus, o šiuolaikiniai gydytojai jos antpilu gydo inkstų ligas, akmenligę (jis skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina mineralinių druskų kristalizaciją), viduriavimą, peršalimo ligas.
Takažolių nuoviras sustiprina dantenas, dezinfekuoja žaizdas, gydo hemorojų. Skaudant galvai rekomenduojama prie jos priglausti šviežių, smulkiai supjaustytų takažolių. Ji naudinga sergant radikulitu, podagra. Ilgai vaikščiojus, pavargusias kojas naudinga pamirkyti takažolių nuovire.
šviežios takažolių sultys malšina skausmą ir skatina žaizdų gijimą. Sakoma, kad takažolės nuovire išmaudžius labai išsigandusį vaiką, jo išgąstis išnyksta be pasekmių. Takažolė stabdo gimdos kraujavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo inkstų akmenligę.
Takažolės vonios gydo stuburo osteochondrozę ir poliartritą, be to, veiksmingai malšina uždegiminius procesus. 300 g takažolės užpilti 5 l verdančio vandens ir uždengus dvi valandas leisti prisitraukti. Perkoštą skystį supilti į paruoštą vonią.
Gaminant užpilą reikia 50 g džiovintos takažolės užpilti 0,5 l verdančio vandens ir 15 minučių kaitinti verdančio vandens vonelėje. Paskui, palaukus 45 minutes, perkošti ir vartoti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgant.
Takažole negalima gydytis nėščioms moterims, sergant lėtinėmis inkstų ligomis. Apskritai, prieš gydantis takažole, derėtų pasitarti su gydytoju.
Vaistingomis savybėmis pasižymi visa antžeminė takažolės dalis. Žaliava renkama augalui žydint. Nupjaunami ne ilgesni kaip 40 cm stiebeliai.
Prisirinkę takažolės, pašalinkite žolėje esančias priemaišas ir džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovinimo spintoje, kurioje temperatūra pakyla iki 50-60 laipsnių. Kai takažolės stiebeliai nebelinksta, o lūžta – ji jau sudžiūvusi. Sudžiovintą žaliavą geriausia laikyti medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose ne ilgiau negu trejus metus.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
