Braškės
Braškės – vienos skaniausių uogų. Ištirta, kad braškėse yra daug antioksidantų. Jos – puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes gerina širdies darbą. Kraujagyslės tampa elastingesnės. Sumažėja kraujospūdis. Taip stabdomas net organizmo senėjimas.
Tyrimai rodo, kad antioksidantai padeda neutralizuoti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį organizmui. Antioksidantai stiprina žmogaus imuninę sistemą.
Braškėse yra daug kalio, mineralų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų kiekį. Todėl sumažėja rizika, kad ištiks širdies priepuolis ar insultas. Braškėse gausu medžiagų, kurios reikalingos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Braškės turi daug vitamino C. Suvalgius 100 gramų braškių, gauname būtiną šio vitamino paros dozę. Braškėse dar yra B2, B5, B6, vitamino K. Braškės turi daug folio rūgšties (vitamino B9), kuri gerina atmintį.
Braškėse taip pat yra omega riebiųjų rūgščių. Yra mikroelementų: geležies, kalio, kalcio. Yra ir magnio, kuris stiprina širdį, kaulus, dantis bei nervų sistemą.
Aiškinama, kad braškėse esantis cinkas didina lytinį potraukį.
Braškės balina dantis. Žinoma, kad vaisių rūgštys pašalina dėmes nuo dantų. Tad braškės gabalėliu reikia patrinti dantis ir dantenas. Braškės tinka veido kaukėms.
Žemuogės
Labai vertingos braškių giminaitės žemuogės. Jų uogose yra 10–15 procentų cukraus, fitoncidų, organinių rūgščių, daug įvairių vitaminų, folio rūgšties, rauginių medžiagų, kalcio, nikelio, molibdeno, cinko, nikelio, kobalto, arseno. Uogų sėklytėse yra geležies. Uogose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina gamintis raudonuosius kraujo kūnelius.
Patariama žemuogėmis gydyti avitaminozę, podagrą, hipertoniją, mažakraujystę, aterosklerozę. Žemuogių uogos gali padėti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Liaudies medikai pataria žemuogėmis iš organizmo net kirmėles vaikyti. Žemuogės sustabdo žarnyne puvimo procesą, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, cholesterolį.
Kadangi uogų sultys pasižymi antiseptinėmis savybėmis, jomis sveika skalauti burną ir gerklę esant uždegimams. Kramtant žemuoges galima net dantų akmenis ištirpinti.
Žemuogių uogos bei arbatos taiso žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, sveikatą. Džiovintų žemuogių uogų arbata mažina karščiavimą. Tačiau lengviau susidžiovinti žemuogių lapų, kurie irgi vertingi. Lapuose yra rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, glikozidų, alkaloidų, vitamino C, B grupės vitaminų, fosforo druskų, salicilo rūgšties, flavonoidų.
Liaudies medicinoje žemuogių lapų antpilas vartojamas kraujavimui stabdyti. Šis antpilas skatina šlapimo skyrimąsi, stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą. Tam reikia šaukštą susmulkintų lapų užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti valandą, kad pritrauktų. Gerti po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Galima žemuogėmis ir pasigražinti. Kosmetologai žemuogių uogų kaukėmis stangrina veido odą, lygina raukšles, balina strazdanas bei saulės "padovanotas" pigmentines dėmes.
Avietės
Aviečių uogose yra salicilo rūgšties. Avietės turi vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Yra medžiagų, kurios slopina aterosklerozę. Avietėse gausu fruktozės, todėl uogos tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Geriausia valgyti šviežias avietes. Jos malšina troškulį, gerina virškinimą. Atsargai galima susidžiovinti, išsisunkti sulčių, išsivirti uogienės, kompoto. Nepraleiskite progos iki soties prisivalgyti šviežių aviečių.
Peršalus patariama gerti aviečių arbatą su medumi. Šviežiose, džiovintose, virtose uogose ir lapuose esanti salicilo rūgštis padeda nugalėti peršalimo ligas, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, lengvina atsikosėjimą. Aviečių arbatai reikia dviejų šaukštelių džiovintų uogų ar lapų su šakelėmis. Užplikoma stikline verdančio vandens ir paliekama pusvalandžiui, kad pritrauktų. Ši arbata padės ir sergant angina ar esant burnos gleivinės uždegimui.
Vaistažolininkai tvirtina, kad dar vertingesnė arbata iš džiovintų aviečių uogų ir lapų kartu su erškėčių vaisiais, serbentų ir bruknių lapais. Viskas sumaišoma lygiomis dalimis ir 2 šaukštai mišinio užplikomi stikline verdančio vandens. Pasaldinama medumi.
Gervuogės
Gervuogių uogose, kaip ir avietėse, daug vitaminų – ypač C, E. Yra karotino, gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. Gervuogėse yra rūgšties, kuri yra stiprus antioksidantas, saugantis žmogaus ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Manoma, kad gervuogėse esančios medžiagos padeda išvengti vėžinių ląstelių pokyčių, stabdo senėjimą. Gydomųjų gervuogių savybių turi uogose esantys vitaminas C ir celiuliozė. Padeda išvengti bakterinių infekcijų, reguliuoja virškinimą.
Gervuogių lapų ir medetkų žiedų nuovirai pasižymi baktericidinėmis savybėmis, slopina žarnyno uždegimą. Liaudies medicinoje gervuogių uogos vartojamos inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Gervuogių žiedų nuoviru galima valyti riebią odą. Gervuogių lapų nuoviras naudojamas drėkinamųjų šampūnų gamybai.
Gervuogių uogų kaukė puikiai atgaivina pavargusią odą. Tam 2 šaukšteliai sutrintų gervuogių sumaišomi su išplaktu kiaušinio baltymu ir užtepami ant veido. Palaikome 20 minučių ir nuprausiame šiltu vandeniu.
Juodieji serbentai
Juodųjų serbentų uogose yra iki 16 procentų cukraus. Yra fruktozės, vitaminų C, P, B1 ir karotino. Yra citrinos ir obuolių organinių rūgščių. Uogos turi pektinų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, flavonoidų. Yra mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, boro, geležies. Juodųjų serbentų lapuose irgi yra vitamino C, eterinio aliejaus, fitoncidų ir kitų veikliųjų medžiagų. Lyginant su kitais vitaminingaisiais augalais, juodojo serbento ir erškėčio uogose yra daugiausia vitamino C. Serbente yra daug ir B grupės vitaminų bei provitamino A. Medicinoje juodųjų serbentų uogos vartojamos šlapimui varyti. Uogos turi uždegimą slopinančių, viduriavimą stabdančių ir cukraus kiekį mažinančių savybių. Serbentų uogose esančios veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą. Padeda sergant bronchitu, laringitu, gastritu. Serbentų preparatais gydoma avitaminozė, sąnarių uždegimai.
Juodųjų serbentų uogose esantys pektinai stiprina žarnyno peristaltiką ir slopina virškinamojo trakto uždegimą. Uogos sugeba pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus: šviną, gyvsidabrį, stroncį. Geriant juodųjų serbentų uogų ir lapų arbatą, žarnyne sumažėja puvimo procesai, nes eterinis aliejus turi dezinfekuojančių savybių.
Uogų dedama į vitamininių arbatų mišinius, kurie vartojami kaip polivitamininė priemonė. Juodųjų serbentų sultys geriamos, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Patariama kuo daugiau juodųjų serbentų uogų valgyti, kai dažnai kraujuoja iš nosies ar kraujuoja dantenos. Juodųjų serbentų nuovirui užtenka 2 valgomųjų šaukštų džiovintų serbentų uogų. Jos užpilamos stikline vandens ir užvirinama. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš valgį.
Verta ne tik uogienės pasidaryti, bet ir susidžiovinti serbentų lapų. Tada bus galima pasidaryti užpilo. Tam 5 valgomuosius šauktus smulkintų serbentų lapų reikės užplikyti 2 stiklinėmis karšto vandens. Tada pakaitinama ant silpnos ugnies 2 ar 3 minutes. Paliekama dviem valandoms nusistovėti. Nukošto užpilo geriama po stiklinę tris kartus per dieną prieš valgį. Jeigu skaudą gerklę, reikia 4 šaukštus juodųjų serbentų sulčių sumaišyti su šaukštu medaus. Pridėti 2 šaukštus citrinos sulčių. Gerti mažais gurkšneliais rytą ir vakare.
Agrastai
Nustatyta, kad juose yra vitamino C bei B grupės vitaminų, provitamino A. Uogose yra iki 15 procentų cukraus, daug ląstelienos, organinių rūgščių. Gražus mineralinių medžiagų sąrašas: fosforas, varis, kalis, geležis, jodas, manganas, fluoras, cinkas, kobaltas… Uogos turi raugų, vertingų fenolio junginių, folio rūgšties. Tamsių uogų agrastuose yra vitamino P. Agrastai giriami už tai, kad juose yra pektinų, sugebančių iš žmogaus organizmo pašalinti sunkiuosius metalus.
Patariama agrastus, kaip dietinį valgį, valgyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šviežios uogos vartojamos norint paskatinti šlapimo išsiskyrimą. Padeda sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Agrastų uogų valgyti turėtų žmonės, sergantys kai kuriomis virškinimo trakto ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai.
Kasdien agrastų reikėtų valgyti sergant ateroskleroze, hipertonija, mažakraujyste.
Kai kurie liaudies medicinos žinovai sako, kad agrastai neleidžia susidaryti ir vystytis augliams. Tvirtinama, kad netekus kraujo, agrastai padeda atstatyti jį, nes uogose yra folio rūgšties. Esant chroniškam vidurių užkietėjimui , agrastai ne tik padės šią negalią įveikti, bet ir nuslopins pilvo skausmus.
Neįtikėtina, tačiau agrastų patariama valgyti ir suviduriavus. Po 2–3 savaičių gydymosi agrastų uogomis, viduriai ims veikti be priekaištų. Senovėje esant gerklės uždegimui buvo išspaudžiamos šviežių agrastų sultys, sumaišomos su medumi – taip puikiai bei greitai užgesinamas uždegimas.
Kadangi agrastai susitvarko su uždegimais, agrastų sultys padeda nusideginus laukiniais augalais, gydo įvairius odos išbėrimus.
Agrastai gali padėti sublogti. Tam reikia, atsisakius kaloringesnio maisto, 3–4 savaites saujomis valgyti agrastus. Sveikos mitybos žinovai sako, kad kiekvienas savo sveikatą saugantis pilietis kasmet turi suvalgyti – šviežių ar perdirbtų – bent 2 kilogramus agrastų. Agrastų nepatariama valgyti sergant cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, enterokolitu bei kolitu.
Putinai
Vaistams vartojama putino žievė ir uogos. Uogas patariama skinti po pirmųjų šalnų, nes jos tampa saldesnės ir išnyksta specifinis kvapas. Skinama kartu su vaiskočiais, nes uogos lengvai mechaniškai pažeidžiamos. Džiovinti galima lauke pavėsyje arba palėpėje. Jeigu džiovinama džiovyklose arba orkaitėje, temperatūra turi būti apie 40 laipsnių. Kai uogos išdžiūva, vaiskočiai pašalinami.
Žievė lupama anksti pavasarį, balandžio ir gegužės mėnesiais, tuo metu ji lengvai atsiskiria nuo jaunų šakelių. Žievę patariama susmulkinti ir išdžiovinti lauke. Putino uogų nepatartina vartoti, kai sumažėjęs kraujo spaudimas, kai laikosi labai aukšta kūno temperatūra, jei žmogus linkęs viduriuoti.
Putino uogos tinka sergantiems širdies ligomis, kai padažnėjęs širdies plakimas, kai sergama kolitu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Padeda, jeigu dažnai užkietėja viduriai. Patariama 3–4 kartus per dieną suvalgyti po 1 šaukštą putino uogų pusę valandos prieš valgį. Uogas reikia valgyti neskubant: po vieną, kuo ilgiau palaikant burnoje. Galite valgyti ir džiovintų putino uogų, tik jas prieš tai reikia valandą pamirkyti verdančiame vandenyje. Tinka valgyti ir atšildytos šaldytas uogas.
Aukštam kraujo spaudimui ir kosuliui gydyti sutrintos putino uogos sumaišomos su medumi. Jeigu staiga pradėjo skaudėti galvą, ją nustos skaudėti išgėrus putinų uogų sulčių. Sultys padeda nuo aukšto kraujo spaudimo. Tam 3 kartus per dieną geriama po ketvirtadalį stiklinės putinų uogų sulčių. Geriant sultis ne tik ligos pabėgs, bet ir sustiprės širdis bei centrinė nervų sistema.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
"šiaulių kraštas"
www.skrastas.lt
Vido Venslaviškio nuotr.
