Gydytis reikia mokėti
Vos sunegalavę, skubame kreiptis į gydytojus, žingsniuojame į vaistines. Norime kuo greičiau išsiaiškinti, kuo sergame ir kaip ligą pagydyti. Tačiau netradicinės medicinos atstovai įsitikinę, kad užuot saujomis riję tabletes, pirmiausia turėtume įdėmiai pažvelgti į save, apsvarstyti savo veiksmus, gyvenimo būdą ir galbūt ką nors keisti. Anot jų, žmogų gydančių vaistų nėra. Vaistai gydo tik atskiras organizmo sistemas, o dažnai gydydami vieną, pakenkia kitai.
Už raginimą pirmiausia pažinti savo kūną ir nebijoti ryžtis pokyčiams vaistininkui ir liaudies medicinos žinovui Virgilijui Skirkevičiui prieš keletą metų buvo suteiktas Lietuvos šviesuolio vardas. Jis tvirtina, kad liga yra ženklas keistis. Visi žmonės yra skirtingi, todėl tos pačios ligos priežastys kartais gali skirtis. Dirbdamas vaistinėje V.Skirkevičius suvokė, kad dažnai vaistai veikia trumpai ir paprastai turi šalutinį poveikį. Jis įsitikinęs, kad gyvenimo būdą pakeitimas yra daug saugesnis ir patikimesnis „vaistas“.
Žolininkas mano, kad šiandieninė medicina nemato žmogaus kaip visumos: jeigu skauda sąnarį ar širdį, gydo tik juos, nors kartais svarbiau būna tirti virškinimo trakto ir žarnyno ar galvos smegenų veiklą. „Nematydamas žmogaus kaip visumos, jo nepagydysi“, – įsitikęs V.Skirkevičius. Tačiau jis pabrėžė, kad gydytis žolelėmis taip pat reikia mokėti, nes neteisingai vartojamos jos gali sukelti šalutinį poveikį.
„Gydytis vaistažolėmis ne taip paprasta. Pavyzdžiui, paprastoji jonažolė yra antidepresantas, bet ją vartodami su cheminiais preparatais dar labiau gilinsime depresiją. Ežiuolė stiprina imunitetą, valo kraują, jos kartus skonis tinka gydant sąnarius, tačiau negalima jos vartoti pernelyg ilgai“, – kalbėjo netradicinės medicinos atstovas.
Būtina pažinti savo kūną
Kai gyvenimo tempas toks didelis, dažnai nebeturime nei laiko, nei noro domėtis vaistažolėmis ir jų poveikiu. Tačiau, anot V.Skirkevičiaus, tai daryti būtina, jei linkime sau gero. Pavyzdžiui, ženšenis tinka smulkiems žmonėms, ligoniams po sunkių ligų ar operacijų. Kitiems jis gali didinti kraujo spaudimą, sukelti skausmą širdies plote. Stambius ir lėtus žmones geriau stimuliuoja šildantys prieskoniniai augalai: ciberžolės, kardamonai, pipirai, pankoliai, imbierai. Jei žmogui trūksta energijos, patariama valgyti daugiau česnakų, gerti gudobelių ir ginkmedžių arbatos.
Tiek vaistų, tiek žolelių vartojimas nežinant, kas nuo ko, naudos neduos. Suslogavus ar suskaudus galvai, nereikia skubėti gerti stiprių vaistų, tarkime, ibuprofeno. Liaudies medicinos žinovas geriau pataria kiek pakentėti, išgerti vandens, išeiti pasivaikščioti ar šiaip pajudėti, pakeisti aplinką. O jei norisi ką nors vartoti, vietoje vaistų geriau išgerti vaistažolių arbatos. V.Skirkevičius tiki, kad ligas galima išgydyti žolelėmis, tik reikia tiksliai žinoti, kokiam žmogui kokių vaistažolių ir kokio jų kiekio reikia. Tos pačios žolelės skirtingus žmones gali veikti skirtingai.
Vidinės ramybės svarba
Garsiam vaistininkui pritaria ir žolininkė Danutė Kunčienė. Ji mano, jog geros sveikatos šaltinis yra vidinė ramybė. Daugeliui pažįstamas pavasarį apimantis nerimo jausmas. Šiuo metų laiku dažnas į viską reaguoja jautriau, susiduria su netikėtais nuotaikų pokyčiais. Ką jau kalbėti apie po žiemos nusilpusį imunitetą. Tad įvairioms ligoms prikibti pavasarį labai lengva. Jų išvengti padės darbas su savimi.
D.Kunčienė tiki, kad tik išmokus džiaugtis ir būti ramiam, ligos lankys daug rečiau. Žinoma, svarbi ir sveika mityba, judėjimas ir santarvė su gamta. Norintiesiems išvengti peršalimo ligų, moteris pataria nepulti iš karto gydytis cheminiais preparatais, o grūdintis, gerti daug šiltos arbatos. Pajutus kūne šaltuką, reikėtų pamirkyti kojas karštame vandenyje su druska, jodu ar bulvių nuovire ir masažuoti jas įvairiais šildančiais tepaliukais. Labai gerai suvalgyti ir sumuštinį su česnaku ir linų sėmenų aliejumi, didžiųjų dilgėlių lapų milteliais.
Žolininkė ragina nepamiršti, kad kai kurios žolelės atstoja vaistus. „Pavyzdžiui, pelkinių vingiorykščių lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas – skystina kraują ir skatina prakaitavimą. Piliarožių šaknų nuoviras gydo kosulį, bronchitą, virškinimo trakto gleivinės uždegimą. Paprastųjų raudonėlių arbata padeda lengviau atsikosėti ir mažina galvos skausmą, o kiaulpienių ir varnalėšų arbatos yra puikios kasos pagalbininkės“, – pasakojo D.Kunčienė.
Verta žinoti
- Iš augalinės žaliavos gaminama 35–40 proc. vaistinių preparatų.
- Įvairių šalių liaudies medicinoje aprašoma daugiau kaip tūkstantis vaistinių augalų rūšių, Lietuvos tradicinė ir liaudies medicina vartoja 462 rūšis.
- Tarp cheminių ir natūralių vaistų vartojimo turi būti 2–3 valandų pertrauka.
- Per dažnai vartojant cheminių vaistų dažniau susergama lėtine intoksikacija, disbakterioze, distrofija ir kitomis sisteminėmis ligomis.
- Cheminis vaistas organizme sutrikdo ne tik ligos patogenezės mechanizmą, bet ir kai kuriuos normalios reguliacijos procesus: blokuoja biochemines reakcijas ir receptorius, neutralizuoja hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų poveikį. Nepageidaujamas vaistažolių ir homeopatinių vaistų poveikis yra minimalus.
Eglė Valionienė
SXC.hu – Elke Rohn nuotr.
