Agurkuose – ne tik vanduo
Agurkuose yra apie 95 proc. vandens. „Tai pačios gamtos distiliuotas vanduo, kuris tirpdo organizme esančius nuodus ir išvalo organizmą“, – sako gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė.
Be vandens, agurkuose yra 0,7 proc. baltymų, 2,5 proc. cukraus, nemažai mineralinių druskų, vitaminų, eterinių aliejų, ląstelienos, fermentų. Šios naudingosios medžiagos yra agurkų sultyse, todėl organizmas jas labai lengvai pasisavina. Kai karšta, agurkai puikiai tinka ne tik atsigaivinti, bet ir pasotinti, tad kirskite lietuviškų agurkėlių kiek telpa, atsivalgykite jų už visus metus, nes atvežtiniai ir skoniu, ir maistingomis savybėmis nė iš tolo neprilygsta mūsiškiams.
Kita unikali agurkų savybė – širdies veiklos gerinimas. Juose yra labai daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų – vario, cinko, geležies, jodo, mangano, ypač daug kalio. Geležis, cinkas ir varis dalyvauja gaminant kraują, kalis gerina raumenų ir širdies veiklą.
Valgyti kuo daugiau agurkų rekomenduojama ir sergantiems akmenlige arba norintiems iškrapštyti akmenuką iš inkstų. Kadangi šiose daržovėse daug kalio ir mažai natrio, jos skatina šlapimo išsiskyrimą. Be to, agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą, gerina apetitą ir padeda organizmui pasisavinti riebalus ir baltymus. Rauginti ir marinuoti agurkai suaktyvina skrandžio sulčių sekreciją. Be to, šios daržovės mažina žarnyno skausmus, stabdo puvimo procesus jame.
Agurkus valgykite saikingai, jeigu viduriuojate, sergate gastritu, vargina kolitas, kamuoja Krono liga. Esant jautriam skrandžiui, agurkus valgykite be žievelės.
Pomidoras – tai sauja vitaminų
Pomidoruose yra daug geležies, vario, ypač kalio druskų, kurios stiprina širdį ir padeda iš organizmo pasišalinti skysčiams. Nemažai juose B grupės vitaminų ir vitaminų E, P ir PP. „Išgerkite per dieną stiklinę pomidorų sulčių ir organizmą aprūpinsite visos paros vitaminų A, C ir kalio norma“, – pataria gydytoja.
Mokslininkai nustatė, kad valgant pomidorų galima apsaugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių – pristabdyti jos senėjimą ir išvengti odos vėžio. Tai padaryti padeda juose esantis antioksidantas likopenas, kuris neutralizuoja ultravioletinius spindulius. Pomidorai stiprina imunitetą. Tai taip pat likopeno nuopelnas. Jis saugo mus nuo laisvųjų radikalų, kurie ardo organizmo ląsteles. Manoma, kad likopenas padeda išvengti ir prostatos, plaučių, skrandžio vėžio. Be to, įrodyta, kad likopenas vaidina svarbų vaidmenį kasos, tiesiosios žarnos, žarnyno, burnos ertmės, pieno liaukų ir gimdos kaklelio vėžio profilaktikoje.
Suomijos mokslininkai tikina, kad vidutinio amžiaus vyrams, valgantiems mažai pomidorų ar kitų produktų, kuriuose yra nedaug likopeno, infarkto rizika padidėja net tris kartus.
Australijos mokslininkai tvirtina, kad pomidoruose yra daug virškinimui svarbių rūgščių, kurios padeda išsaugoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, neutralizuoja rūgščių perteklių, atsirandantį vykstant apykaitos procesams, ir kartu lėtina organizme vykstančius senėjimo procesus, be to, skatina virškinimo procesus, slopina neigiamos žarnyno mikrofloros poveikį.
Pomidorus valgykite saikingai, jeigu sutrikusi kasos veikla, padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergate kolitu, vargina gastritas. Esant jautriam virškinimo traktui, pomidorus valgykite nuluptus.
"Sveikatos sodo" nuotr.
Baltagūžio kopūsto „vizitinė kortelė“ – vitaminas U
Kiekviename vaisiuje ir daržovėje yra vitaminas – „vizitinė kortelė“. Mokslininkai nustatė, jog tokia baltagūžio kopūsto „vizitinė kortelė“ yra vitaminas U – metilmetioninas. Būtent jis gali išgydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, gastritą ir žarnyno sutrikimus.
Kopūstas yra ir daugelio kitų vitaminų, mineralų, fermentų ir aminorūgščių šaltinis. Jame esantys B grupės vitaminai reikalingi nervų sistemos veiklai. Vitaminas PP aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Vitaminas K reikalingas normaliam kraujo krešėjimui. Karotinas padeda išsaugoti regą ir išvengti piktybinių navikų vystymosi. Kopūste esantis kalis pagerina raumenų, ypač širdies raumens – miokardo – darbą.
Būdamas stipriausiu antioksidantu, kopūstas gali sustabdyti navikinių ląstelių augimą. Didelis vitamino C kiekis padeda kovoti su stresu ir sumažina vaistų toksiškumą. Šis vitaminas visiems būtinas, norint išvengti infekcinių ligų ir sustiprinti imunitetą. Be to, jo labai reikia mūsų kraujagyslėms, pažeistoms aterosklerozės.
Kopūstus saikingai valgykite, jeigu vargina pilvo pūtimas, sergate ūmiu gastritu, kamuoja kolitas.
Morka – vaistas nuo visų ligų
Morkos – skanios, maistingos, kaloringos daržovės. Didžiajai daliai skaitytojų jos tikriausiai asocijuojasi su gausybe vitamino A, puikiu regėjimu ar vaikystėje gertomis jų sultimis. „Morkos tikrai yra puikus antioksidantų junginių ir didžiausias provitamino A karotino šaltinis iš visų daržovių“, – patvirtina gydytoja.
šie antioksidantų junginiai ne tik gerina regėjimą, bet ir padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio. Daržovėje esantis beta karotinas saugo nuo makulos degeneracijos ir senatvinės kataraktos, vėliau galinčios pasibaigti aklumu. „Jei ilgai dirbate kompiuteriu, blogai matote prietemoje, valgykite daugiau morkų“, – pataria gydytoja.
Morkos ypač naudingos odai. Jų valgant, odoje būna mažiau spuogų, ji įgyja gražų atspalvį. Dėl vitamino A, organizme virstančio retinoliu, mažėja raukšlių. „Tik reikia nepamiršti, kad šį vitaminą organizmas pasisavina tik tada, kai kartu vartojate maisto, turinčio riebalų“, – primena dietologė.
Kitas be galo svarbus požymis, kuriuo pasižymi morkos – jose esantys karotenoidai (viename tarkuotų morkų puodelyje yra 250 proc. rekomenduojamos dienos normos) yra naudingi cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti. Jie 20 proc. sumažina pomenopauzinio krūties vėžio riziką, net 50 proc. – susirgti šlapimo pūslės, prostatos, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos, gerklų bei stemplės vėžiu. Valgant vos vieną morką per dieną, tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja netgi perpus.
Morkas saikingai valgykite, jeigu viduriuojate (tuomet labiau tinka troškintos morkos), sergate kepenų ligomis, vargina onkologinės ligos.
"Sveikatos sodo" nuotr.
Burokėliai – neeilinių galių daržovės
Burokėliai – didis maisto ir vaistų sandėlis. Juose daug organizmui reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų – natrio, kalio, fosforo, magnio, mangano, geležies, net kobalto, kurio reikia, kad susidarytų vitaminas B12, labai reikalingas kraujui gaminti.
Burokėliai reguliuoja kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, stiprina kraujagysles, gerina kepenų funkciją. Jie itin vertingi ir sergantiems cukralige, tik jų kiekį reikia griežtai riboti, nes burokėliuose yra daug angliavandenių. Norint naudotis burokėlių vaistinėmis savybėmis, reikia gerti jų sultis. Tai pripažintas vaistas mažakraujystei gydyti.
Burokėlių sultys ramina, tad jas patariama gerti itin jautriems, dirgliems žmonėms. Gerti jų reikia nedaug – po 50 g tris kartus per dieną. Šios sultys stimuliuoja limfagyslių darbą, grąžina jėgas po persirgto gripo ar plaučių uždegimo. Jų patariama gerti visiems, kurie jaučia nuolatinį silpnumą.
Burokėliai geba reguliuoti menstruacijų ciklą, o menopauzės metu gerti burokėlių sultis tiesiog būtina. Dėl stiprių veikliųjų medžiagų pradėti gerti šias sultis reikėtų tik po šaukštelį, paskui didinti iki 50 g, antraip gali atsirasti galvos skausmai, kurie paskui praeina.
Burokėlius valgykite saikingai, jeigu vartojate kraują skystinančių vaistų ar jūsų kraujas linkęs tirštėti.
Poras – dažnas svečias virtuvėje
Dažna šeimininkė vietoj lietuviškos svogūnų galvutės renkasi porus, nes jie kur kas saldesni ir švelnesnio skonio nei įprasti svogūnai. Nors skaniausia ir dažniausiai vartojama baltoji poro dalis (netikras stiebas), neskubėkite išmesti lapų, nes juos taip pat galima sudėti į troškinius ir sriubas. Šiose daržovėse daug geležies, fosforo, magnio, kalio ir kalcio, vitaminų C, B2, E, PP ir karotino.
Porai skatina šlapimo išsiskyrimą, tad jeigu norite išvalyti organizmą nuo druskų, rūgščių ir skysčių pertekliaus, patartina kuo dažniau valgyti porų sriubą, dėti jų į salotas, troškinius. Ši daržovė gerina kepenų ir tulžies pūslės veiklą ir apetitą.
Porais patariama gydytis sergantiems reumatu, ateroskleroze, podagra, pervargus arba sutrikus medžiagų apykaitos procesams.
Porus saikingai valgykite, jeigu sergate akmenlige, vargina gastritas, kankina kolitas, sutrikusi kasos ar tulžies pūslės veikla.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
www.savaitrastis.siauliaiplius.lt
SXC.hu nuotr.
