Organizmas nebegali pasisavinti reikalingų rūgščių ir maisto medžiagų, todėl ima reikalauti vis daugiau maisto. Didėja apetitas, dažnėja alkio priepuoliai, o to padarinys – sutrikęs virškinimas, antsvoris, raukšlės ir kiti negalavimai. Be to, labai svarbi vandens kokybė, kuri priklauso nuo jame ištirpusių medžiagų.
Nieko nekainuojantis vaistas
Kai gimstame, vanduo sudaro daugiau kaip 90 proc. mūsų kūno. Augant ir bręstant vandens organizme mažėja. Sulaukus 70 metų organizme lieka tik apie 60 proc. vandens. Beje, mūsų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kokį vandenį ir kiek geriame. Deja, pastaruoju metu vietoj vandens įpratome gerti gazuotus, dirbtiniais saldikliais „pagardintus” gėrimus, mėgautis kava, egzotiškomis arbatomis ir pan. Nebemokame gerti vandens, būtent vandens, o ne jį pakeičiančių skysčių.
Vanduo toks įprastas mūsų gyvenime, kad mes net nesusimąstome apie jį. Dar nuo mokyklos laikų žinome, kad jo cheminė formulė – H2O: du vandenilio atomai ir vienas atomas deguonies. Pirmoji gyvybė atsirado vandenyje, ¾ Žemės paviršiaus dengia vanduo. Vanduo užšąla prie 0 laipsnių ir užverda prie 100 laipsnių. Žmogaus organizme yra apie 70-75 proc. vandens.
O kokį vaidmenį vanduo atlieka žmogaus organizmo veikloje? Daugelis žino, kad nekokybiškas vanduo gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Bet nedaugelis žino apie visas vandens funkcijas mūsų organizme ir apie tai, kiek vandens reikia, kad tos funkcijos būtų atliekamos sėkmingai. Ir, deja, dar mažiau žinančių, kad vandens negali atstoti jokie kiti gėrimai: nei kava, nei arbata, nei sultys, nei limonadai, nei sriubos… Bet koks vandens pakeitimas kitu skysčiu sukelia daugybę sveikatos problemų. Galų gale mažai kas težino, koks lemtingas ryšys egzistuoja tarp sunkiausių ligų ir vandens stygiaus organizme.
Vanduo mus lydi visur ir visada. Be jo gyvenimas Žemėje būtų neįmanomas. Mokslininkai-geofizikai paskaičiavo, kad be vandens Žemė atšaltų.
Atrodo, kad iš vienos pusės vanduo – tai paprasta medžiaga, bet iš kitos – labai įdomi ir prieštaringa, iki galo taip ir neištirta. Be jos negali egzistuoti jokie gyvi organizmai.
Gyvam organizmui, kuris ilgai negavo vandens arba gaudavo jo nepakankamai, gresia detoksikacija. Gydomojo bado metu jūs galite išbūti nevalgę ilgiau nei mėnesį, bet būtinai turite gerti vandenį! Tai rodo, jog vandenyje yra pakankamai maistingųjų medžiagų, kurios užtikrina žmogaus gyvybinę veiklą.
Vanduo – švaros šaltinis, juo mes prausiamės. Vandenį naudojame namų ruošoje. Šaltas dušas atgaivina karštą vasaros dieną, o karšta vonia sušildo šaltą žiemos vakarą.
Mes tiek pripratę prie šio skysčio, jog net nesusimąstome, kokia tai neįkainojama Žemės dovana mums.
„Vanduo yra vaistai, turintys ypatingų savybių, kurias galima panaudoti kai kurioms ligoms gydyti kai kuriose jų stadijose.” Taip modernioji mokslinė medicina apibūdina vandenį.
Vandeniu žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų.
Nė vienas protingas gydytojas neims šaipytis iš gydomųjų vandens savybių.
Vandeniu galima gydyti daugelį ligų, net ir tokias, kurios negydomos virstų labai sunkiomis.
Vanduo mūsų sveikatai gali daryti stebuklus.
Dabar vėl tiek mineralinio, tiek gydomojo vandens geriama taip pat gausiai kaip ir romėnų laikais.
Vis labiau mėgstama ir arbata. Vanduo – karštas arba šaltas, su žolių, kitų veikliųjų medžiagų priedais ar be jų – vartojamas gydomosioms vonioms, dušams, kompresams, apsiliejimams ir įvyniojimams.
Vanduo padeda pavargusiems žmonėms atgauti jėgas, ramina nervinguosius. Silpniems jis teikia stiprybės, apkūnieji suliesėja. Jis padeda sutrikus kraujotakai, sergant reumatu, infekcinėmis, moterų ir vyrų ligomis, negaluojant skrandžiui, kepenims ir inkstams.
Nieko nekainuojantis vaistas – vanduo – pasižymi trijomis savybėmis: gydo, jei į kūną įsimetė liga, šalina viską, ko kūnui nereikia, grūdina jį ir išplauna kenksmingas medžiagas.
Vandenį kaip vaistus kiekvienas gali pasiskirti pats, tik reikia mokėti tinkamai jį vartoti.
Vanduo teikia ir malonumą
Dažnas žmogus tvirtina, kad vandens atsigeria tik tada, kai pajunta troškulį, ir visai nejaučia poreikio išgerti rekomenduojamą dienos normą 2-2,5 litro vandens. Tačiau pajautus troškulį organizmui jau trūksta 0,5 litro vandens, o mūsų ląstelės – „išdžiūvusios”. Tai lemia, kad visi organizme vykstantys cheminiai procesai lėtėja. Beje, vandens niekada organizme nebus per daug, nes jo perteklius lengvai pašalinamas iš organizmo.
Vieni geria paprastą vandentiekio, kiti – buteliais pardavinėjamą mineralinį, dar kiti – išvalytą įvairias valymo filtrais vandenį.
Vandens kokybė svarbiausia
Vienintelis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis vanduo. Jo kokybę lemia daugybė gamtinių ir antropogeninių veiksnių.
Viena iš esminių geros sveikatos garantijų organizme – rūgščių ir šarmų balansas. Tam būtina su maistu ir išgeriamais skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš kurių svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis. Deja, mes valgome per daug organizmą rūgštinančių maisto produktų, tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, alkoholiniai gėrimai, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, įvairūs gazuoti gėrimai ir kt. Šarminių produktų sąrašas yra kur kas kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo ir kt.
Labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos, tokie jausmai, kaip pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas ir pan.
šarminis vanduo – gamtos produktas, padedantis išlaikyti vidinę kūno švarą, suaktyvinantis organizmo gyvybines galias.
– švariuose uždaruose induose ir vėsiai laikomą vandenį galima gerti 3-5 paras, jei laikoma ilgiau – patariama virinti.
– Arti šulinių neplauti mašinų, nepilti nešvaraus vandens, uždengti šulinį, vandenį semti specialiu tam skirtu kibiru.
– Nepatartina nuolat gerti virintą vandenį, nes verdant iš vandens išsiskiria ir ant arbatinuko sienelių nusėda daug žmogui naudingų mineralinių druskų ir mikroelementų. Nors virinant vandenį sunyksta chloro junginiai, žūva dalis bakterijų, tačiau yra mikroorganizmų, kurie atsparūs net ir aukštai temperatūrai. Jei vandenyje yra nitratų, virinimas dar labiau padidina jų koncentraciją, nes dalis vandens išgaruoja.
– Nerekomenduojama vartoti ir distiliuoto vandens. Tai negyvas vanduo, nes jame nėra jokių mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Distiliuotas vanduo pasišalindamas iš organizmo kartu išsineša ir mineralines medžiagas.
– Mūsų organizmui naudingiausias yra negazuotas tyras vanduo. Ypač sveika išgerti stiklinę vandens rytą tik ką nubudus tuščiu skrandžiu.
Geriausiai gaivinantis vanduo tarp valgymų – mažiau kamuos alkis. O pusvalandį prieš valgį išgėrus stiklinę vandens sumažės apetitas, todėl mažiau suvalgysite.
Vanduo – geriausias gėrimas!
Vanduo – gyvybės ir sveikatos eliksyras.
Pastaraisiais metais išleidžiama nemažai literatūros apie vandenį ir jo gydomąjį poveikį.
Parengė provizorius Liudvikas RULINSKAS
"šiaulių naujienos"
SXC nuotr.
