Prieskoniai būtini
šiaulių apskrities ligoninės gydytoja dietologė Regina Galubauskienė rekomenduoja savo virtuvėse atrasti vietos ne tik svogūnams, česnakams, pipirams, lauro lapams, citrinoms, bet ir garstyčioms krienams ir imbierams, kurie pravers imunitetui stiprinti.
„Sveikos mitybos piramidėje prieskoniai nėra išskirti į atskirą grupę, tačiau šiuolaikinio mokslo duomenimis, jie yra būtinas bet kokio maisto raciono komponentas.
Prieskoniai skatina virškinimo liaukų veiklą, virškinimo sulčių ir fermentų aktyvumą, gerina apetitą, geriau įsisavinamos maisto medžiagos„, — pasakojo dietologė.
Gydytoja papasakojo apie imbiero, krienų, garstyčių, lauro lapų bei juodųjų pipirų naudą organizmui.
Imbieras
Vaistinė augalinė žaliava — imbiero šaknys. Jos yra kartaus, deginančio skonio. Vakaruose imbieras naudojamas apie 3 tūkstančius metų ne tik kaip prieskonis, bet ir medicinoje.
Naudojamas kaip pykinimą ir vėmimą mažinanti priemonė. Tinka sergantiems peršalimo ligomis, imbieras neleidžia organizmui gaminti medžiagų, kurios skatina bronchų susitraukimą, taip pat karščiavimą. Imbiere esantis gingerolis malšina kosulį.
Galima pasigaminti imbiero šaknies, citrinų ir medaus mišinį prieš tai juos susmulkinus. Į mišinį galima įdėti keletą skiltelių česnako. Imbierą tarkuojant išsiskiria daugiau veikliųjų medžiagų negu jį pjaustant.
Danų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad trečdalis arbatinio šaukštelio šviežio malto imbiero išgerto esant pirmiesiems migrenos požymiams, kartais gali susilpninti simptomus, nes blokuojamos medžiagos, kurios sukelia smegenų kraujagyslių uždegimą.
Pastebėta, kad imbieras palengvina artrito keliamą skausmą, tos pačios medžiagos sukelia ne tik migreną, bet ir sąnarių tinimą žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu ar osteoartritu, ir tie žmonės, kurie vartojo imbierą, vargino mažesni skausmai ir sąnarių tinimas.
Imbieras veikia panašiai kaip aspirinas, tačiau nedirgina skrandžio kaip šis vaistas (nebent skrandis yra jautrus imbierui). Manoma, kad mažėja cholesterolio kiekis kraujyje. Nosies gleivinės paburkimą mažina imbieras, cinamonas, česnakas, svogūnai. Gerklę galima skalauti imbierine arbata, bakterijas naikinančios jo medžiagos nuslopins uždegimą. Imbieras veikia ir žarnyno florą, skatina gerųjų pieno rūgšties bakterijų dauginimąsi, todėl pučiant vidurius verta išgerti imbiero arbatos arba dėti į maistą prieš baigiant gaminti patiekalą.
Arbata su imbieru tarsi „sušildo“, pagreitina medžiagų apykaitą, stimuliuoja visas organizmo funkcijas, žmogus pasijunta žvalesnis.
Tačiau visur turi būti saikas, todėl prieš vartojant imbierą reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. Imbieras gali kelti ir pašalinį poveikį: vartojant imbierą dideliais kiekiais gali kilti virškinimo sutrikimų, stimuliuoti gimdos susitraukimus, todėl nėštumo metu jo vartoti nerekomenduojama, gali sustiprinti preparatų sukeltą miegą, gali suskystinti kraują skystinančių vaistų poveikį. Imbierą dvi savaites prieš operacijas geriau nevartoti. Vartoti itin atsargiai jei yra akmenų tulžies latakuose, taip pat vartoti labai atsargiai reikėtų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat esant aukštam kraujospūdžiui.
Krienai
Senovės Romoje krienas buvo labiau vertinamas ne kaip prieskonis, o kaip vaistas. Krienų šaknyse kaupiasi angliavandeniai, gliukozė, galaktozė, vitaminai C, B1, B2, turi daug garstyčių eterinio aliejaus, suteikiančio aštrų skonį, gliukozidų, kurie suteikia kartumą, taip pat mineralinių medžiagų (natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies).
Krienai turi antimikrobinių savybių — naikina kenksmingas bakterijas ir miroorganizmus. Skiestomis krienų sultimis patariama skalauti burnos gleivinę, gerklę, kuomet prasideda uždegimas, šviežiai tarkuotų krienų galima pakvėpuoti sergant sinusitu, kad išsivalytų ertmės.
Susmulkinus krieną, išsiskiria antibakterinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga, tinkančią užsikrėtus kvėpavimo takų ligomis ar esant šlapimtakių infekcijoms, nes pastebėta, kad jie pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Krienas skatina prakaitavimą, todėl tinka vartoti karščiuojantiems. Didina skrandžio sulčių rūgštingumą, gerina apetitą. Liaudies medicinoje naudojami gydant reumatą podagrą. Jį galima naudoti ir vietiškai malšinant artrito, radikulito sukeltus skausmus, vartoti rekomenduojama atsargiai, kad nenudegtų oda ir neatsirastų pūslių.
Krienų nerekomenduojama vartoti vaikams iki 4 metų, esant skrandžio opaligei, sunkioms kepenų ir inkstų ligoms ir ypač esant lėtinėms inkstų funkcijos nepakankamumui, sutrikus skydliaukės veiklai.
Garstyčios
Garstyčių lapuose gausu vitaminų C, B1, B2, PP, kalcio, geležies ir druskų. Aliejuje gausu mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D ir E. Jų sėklose yra iki 35 procentų aliejaus. Garstyčiose yra nemažai baltymo, fosforo, kalio, magnio, šiek tiek geležies, cinko, natrio, vario.
Garstyčios gali būti naudojamos kaip profilaktinė priemonė peršalimams, nes stimuliuoja kraujotaką odos paviršiuje ir neleidžia jai sušalti.
Vartoti reikia saikingai, kad nebūtų pakenkta esant sunkioms kepenų, inkstų, kasos ligoms.
Lauro lapai
Lauro lapai naudojami kaip prieskoniai, juose yra baltymų, angliavandenių, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, seleno, vitaminų A, E, B1, B2, PP, folio rūgšties.
Atsargiai vartoti reikėtų sergantiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, nes jose gausu kalio ir fosforo.
Juodieji pipirai
šie prieskoniai turi baltymų, polinesočiųjų riebalų, angliavandenių, natrio, magnio, fosforo, ypač daug kalio, kalcio, geležies, cinko, vitaminų E, A, C, B1, B2, PP. Dažniausiai vartojami kaip prieskoniai, tačiau manoma, kad malšina skausmą, turi antiseptinių bei antibiotinių savybių.
Natalija KONDROTIENĖ
šiaulių apskrities ligoninės gydytoja dietologė Regina Galubauskienė sakė, kad gardinant maistą ar vartojant bet kokį prieskonį būtinas saikas ir įvairovė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
“Šiaulių kraštas”
