Mūsų sveikatai gamta tiesia ranką
Anot sveikuolės Irenos Alzbutienės, žiemos šėkas buvo ir gali būti mūsų draugu, tik patys turime būti nuovokūs. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, medžių spygliuose vitamino C būna du kartus daugiau negu vasarą, tad norintiems išlikti sveikiems pravartu rinkti tai, kas šiuo metu žaliuoja.
Žalia spalva – tai chlorofilas, žaliasis augalų kraujas, kuris, patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, padeda pašalinti šlakus ir medžiagų apykaitos atliekas. Chlorofilas yra vertinamas kaip pati geriausia kraujo valymo ir atstatymo priemonė, o kraujo valymas yra pirmasis ir dažnai esminis žingsnis kovoje su bet kokia organizmą alinančia liga. Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Chlorofilas valo kraują nuo radioaktyvių medžiagų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių ir kitų toksinių medžiagų.
„Išėję pasivaikščioti, miške prisilaužykite šakelių (galima tik nuo senesnių nei dešimties metų medžių apatinių šakų), o namuose spyglius nuo šakelių nukarpykite taip, kad ant šakelių liktų spyglių pagrindai, – pataria sveikuolė. – Aišku, negalima nugenėti visos kurios nors pušies. Gamtos dovanomis mėgautis reikia, kaip sako liaudis, su protu.“
šviežiuose pušų spygliuose yra ne tik chlorofilo, bet ir karotino bei gausybė reikalingiausių žmogaus organizmui vitaminų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, taip pat kobalto, geležies, mangano, aliuminio, vario, fitoncidų, eterinio aliejaus.
Geriausia spyglius vartoti ką tik nuskintus, bet miestų gyventojai, kurie vos kelis kartus per žiemą ištrūksta į mišką, gali jų pasiruošti ir ilgesniam laikui. Laikyti spyglius reikia ne aukštesnėje nei 4 ºC temperatūroje, nes šilumoje žūsta net iki 35 proc. karotino. Laikant spyglius šaltai, pavyzdžiui, šaldymo kameroje, supylus į drobinį maišelį, juose net tris mėnesius nesuyra vitaminai ir kitos veikliosios medžiagos.
Pušų spygliais žiemą maitinasi kurtiniai, ūgliais – briedžiai, o sėklomis – geniai ir voveraitės.
Freeimages.com – Michael & Christa Richert nuotr.
Aromatinis vaistas sušildo sielą
Kelis spyglius verta pakramtyti visais metų laikais: atgaivina burnos kvapą ir ją dezinfekuoja, stiprina dantenas. Spygliai nuo seno vartojami avitaminozėms gydyti, ypač tada, kai trūksta vitamino C, ir profilaktikai. Spygliuose esančios medžiagos pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
Pušis stiprina žmogaus plaučius, padeda kompensuoti energijos stoką ir slopinti apatiją. Šis amžinai žalias medis apatiškiems žmonėms itin naudingas. Jis grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį ir širdgėlą, išlaisvina nuo gyvenimą gniuždančios savigraužos. Turėdamas sielą sušildančią galią, jis gali nuritinti akmenį nuo širdies, išvaduoti nuo kaltės jausmo, nesugebėjimo atleisti.
„Esant blogai nuotaikai, nepatingėkite nueiti pasivaikščioti, kur auga pušelės, po kelių akimirkų pajusite palengvėjimą, tuomet galėsite priimti teisingus sprendimus jus užgriuvusioms problemoms spręsti“, – sako I. Alzbutienė.
Dirginantis spyglių poveikis gali praversti malšinant skaudančių sąnarių skausmą. Tam, anot sveikuolės, didelio gudrumo nereikia. Pakanka nubrauktus spyglius užpilti karštu vandeniu ir, jam kiek pravėsus, merkti kojas. Jei gelia petį, klubą ar sprandą, susmulkintus spyglius suberkite į reto audinio maišelį, jį gerokai pakaitinkite ir dėkite ant skaudančios vietos, aptvarstykite, apriškite ir šiltai palaikykite mažiausiai pusvalandį. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar žmogus nėra jautrus pušies spygliams. Veikimas kompleksinis: mechaninis, šiluminis ir eterinių aliejų.
Pušų spygliai puikiai atgaivina patalpų orą. Sergančiam, o ypač besiskundžiančiam peršalimo ligomis žmogui, pravartu kambaryje turėti pamerktų pušies šakelių. Jų išskiriami fitoncidai puikiai išvalys ir dezinfekuos patalpos orą. Šitokia priemonė ypač rekomenduojama siaučiant gripo epidemijoms.
Tinka ir toks metodas: spyglius smulkiai sukarpyti, suberti į maišiuką ir pakabinti vonioje, kad skleistų gerą kvapą. Ilgai išliekantis oro gaiviklis daromas ir taip: pavasarį prisirenkame pušies kankorėžių, sutarkuojame ir masę sudedame į gerai užsukamą indelį, kad neišgaruotų kvapas. Norėdami atgaivinti patalpos orą, buteliuką atsukame ir „paleidžiame“ kvapą, kuriuo senovėje gydydavo dusulį. Kadangi pušys skleidžia fitoncidus, gebančius užmušti mikrobus, tuberkulioze sergantiems ligoniams rekomenduojama kuo ilgiau būti spygliuočių miške.
Senovėje pušų spygliai labai dažnai buvo naudojami prižiūrėti odą ir plaukus. Dabar taip pat pastebėta, kad plauko struktūrą neabejotinai pagerina pušų spyglių ir citrinų sulčių nuoviras, kuriuo reikia perplauti plaukus ištrinkus galvą.
„Senovėje merginos stengdavosi pabūti pušinių malkų dūmuose, nes buvo tikima, kad šie dūmai suaktyvina blakstienų augimą ir jų grožį“, – mena sveikuolė.
Pušų spyglių gėrimui reikės:
vandens (2 l),
pušų spyglių (200 gr),
citrinos arba laimo (0,5 vnt.),
medaus (2 v. Š.),
mėtos papuošimui.
Užpilkite spyglius vandeniu, pavirkite 7–8 min., uždenkite, palikite, kol nuoviras atvės tiek, kad būtų šiltas. Pagal skonį įdėkite medaus ir įpilkite sulčių, gerai išmaišykite ir papuoškite mėtomis. Gėrimas turi daug vitamino C, puikiai tonizuoja, suteikia jėgų, budrumo ir energijos.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Vido Venslaviškio nuotr.
