Jau vaikui reikia aiškinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę
2006 m. Rugsėjo 26 d. Spausdinti Komentarai (0)
Lietuvoje rugsėjo 24-ąją jau šeštą kartą minėta Pasaulinė širdies diena, kurios svarbiausias tikslas yra atkreipti žmonių dėmesį į vis didėjančią grėsmę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, propaguoti sveiką gyvenseną.
Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, pasaulyje kasmet miršta 30 milijonų gyventojų, 17 milijonų mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Prognozuojama, kad iki 2020 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sirgs 127 procentais daugiau vyrų ir 120 procentų daugiau moterų nei dabar.
Apie širdies ir kraujagyslių ligų būklę, kontrolę ir profilaktiką naujienų agentūrai ELTA išskirtiniame interviu pasakoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Pranas šerpytis.
— Ar opi yra širdies ir kraujagyslių ligų problema Lietuvoje?
— Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, vis daugėja šiomis ligomis sergančių žmonių. 54 procentus visų mirčių priežasčių Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių ligos. Tai yra ganėtinai daug lyginant su išsivysčiusiomis šalimis, kur nuo jų miršta mažiau nei 40 procentų žmonių.
Netgi dešimtyje naujų Europos Sąjungos valstybių mirtingumas nuo šių ligų yra mažesnis nei Lietuvoje. Ten jis svyruoja tarp 48-49 procentų. Pasaulinės sveikatos organizacijos bei Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis visame pasaulyje yra didžiausias žudikas, o sergamumas šiomis ligomis dar didės.
Nuolat daugėja susirgusių miokardo infarktu žmonių. Pieš dešimt metų turėjome apie 5000 miokardo infarktų atvejų, o dabar jų skaičius išaugo iki 7000. Insultų skaičius padidėjo nuo 12 iki 16 tūkstančių atvejų per metus.
— Kas labiausiai lemia tokio sergančiųjų ir mirštančių nuo šių ligų skaičiaus didėjimą?
— Tikriausiai pagrindinė priežastis yra ta, jog žmonių populiacija vis sensta. Šiuo metu 20 procentų populiacijos sudaro žmonės, kuriems yra daugiau nei 60 metų.
Kita ne mažiau svarbi priežastis — mitybos bei judėjimo problemos. Gyvename informatikos amžiuje. Naujų technologijų tobulėjimas skatina žmogų nejudėti. Dėl to atsiranda tokių problemų kaip antsvoris ar nutukimas, kuris taip pat kenkia širdžiai. Širdžiai kenkia ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Nerimą kelia ir tai, jog daugiau nei 50 procentų vyrų ir 16 procentų moterų rūko. Šis žalingas įprotis 10 kartų padidina riziką susirgti miokardo infarktu.
Be to, žmonės nelabai rūpinasi savo arteriniu kraujo spaudimu. Tie, kurių aukštas arterinis kraujo spaudimas, 10 kartų dažniau serga insultu ir 7 kartus dažniau patiria miokardo infarktą. Jeigu sureguliuotume jaunų žmonių kraujo spaudimą, insulto ir infarkto riziką sumažintume 20 kartų.
— Sakoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos renkasi vis jaunesnius pacientus?
— Medicinos praktikoje pasitaiko daug atvejų, kai širdies ir kraujagyslių ligomis suserga jauni žmonės, tačiau teigti, kad jomis sergantys tendencingai jaunėja, aš negaliu.
Išemine širdies liga žmonės pradeda sirgti jau ketvirtą savo amžiaus dešimtmetį, nors daugiausia ji pasireiškia šeštąjį žmogaus gyvenimo dešimtmetį.
Mes turime pacientų, kurie serga miokardo infarktais ir penktąjį savo gyvenimo dešimtmetį. Vis dėlto dauguma žmonių, patiriančių miokardo infarktą, būna jau sulaukę 60 metų.
Moterys paprastai širdies ligomis pradeda sirgti po menopauzės. Jos turi daugiau rizikos veiksnių nei vyrai–nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir t. t.
— Kaip turėtume rūpintis savo sveikata, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių ligų?
— Visų pirma žmonės turėtų įprasti matuotis savo kraujo spaudimą. Tai padaryti visai nesunku, tereikia įsigyti kraujospūdžio aparatą ir išmokti jį matuotis. O išmokyti gali bet kuris šeimos gydytojas.
Taip pat derėtų susirūpinti sveika mityba ir aktyvumu. Reikėtų rinktis liesesnius pieno produktus, valgyti daugiau daržovių. Džiaugiuosi, kad atsirado daugiau sporto aikštelių, žmonėms yra sudaryta palanki erdvė aktyviai leisti laisvalaikį. Žmonės turi suvokti, kad sveikata yra vertybė.
Sveikata reikia pradėti rūpintis nuo pat mažumės. Jau šeimoje turi būti vaikui formuojami sveikos gyvensenos įpročiai. Vėliau neteisingus įpročius pakeisti gerokai sunkiau. Taigi sveikata reikia rūpintis ne tik tada, kai jau atsiranda rimtų problemų.
— Kiek situaciją gali pakeisti prevencinės šių ligų programos?
— Maždaug prieš metus pradėjome prevencines programas. Žmonės, turintys didelį rizikos faktorių susirgti šia liga, nuolat informuojami apie tokių ligų pavojų. Deja, vien medikai kovoje su šiomis ligomis yra bejėgiai. Turėtų būti aktyvesnis valstybės požiūris į šias problemas. Būtinas ir pačios visuomenės dėmesys.
— širdies ir kraujagyslių ligos yra ne vien medicininė, bet ir socialinė problema. Ar galėtumėte pakomentuoti, kokias socialines sritis ji paliečia?
— šios ligos dažnai tampa jaunų asmenų nedarbingumo priežastimi. Be to, joms gydyti išleidžiama daugiau nei 50 procentų viso sveikatos biudžeto lėšų. Tai yra milžiniškos sumos.
— Kiek valstybei kainuoja vieno ligonio, sergančio širdies ir kraujagyslių ligomis, gydymas?
— ši suma priklauso nuo ligos, kuria serga pacientas, ir jos komplikacijų. Pavyzdžiui, už vieno miokardo infarktą patyrusio žmogaus gydymą ligoninėje valstybė sumoka 2400 litų, dar 1000 litų ji skiria skyriui, kuriame gydomas pacientas. Viena tokio paciento reabilitacijos diena valstybei kainuoja 80 litų, paprastai jų skiriama 18.
O jeigu pacientui reikia operacijos, už ją valstybė sumoka dar 1500 litų. Lietuvoje yra mažiausios kardiologinių operacijų kainos Baltijos šalyse. Skiriamų pinigų dažnai vos pakanka operacijos sąnaudoms padengti, dėl to net ir labai gera aparatūra aprūpintos ligoninės atsiduria blogoje situacijoje.
— Ar užtenka kvalifikuotų medikų?
— Mūsų medikai yra pasiruošę ne blogiau nei gydytojai iš Vokietijos ar Danijos, tiesiog jie dirba prastesnėmis sąlygomis nei kolegos iš Vakarų, nes neturi visų priemonių.
Džiaugėmės, jog vis dėlto kardiologijos būklė Lietuvoje gerėja. Vaistų arterinės hipertenzijos gydymui Lietuvoje tikrai netrūksta. Tiesiog visuomenė turi suvokti šios ligos grėsmę ir labiau rūpintis savo kraujospūdžiu.
“Šiaulių kraštas”
