Kas jie – senberniai? Pilvoti niurzgliai riebaluotais plaukais, kurie vis dar valgo mamyčių gaminamus omletus, ar kostiumuoti savimi patenkinti lovelasai? Ar jie laimingi? Ar pasmerkti būti visuomenės atstumtieji?
Vedę vyrai jiems pavydi ramybės. Moterys pyksta, nes jeigu joms ir pavyksta kurį viengungį suvilioti, tai ištekėti už jo šansai menki.
O senberniai mėgaujasi laisve ir niekur neskuba. „Ateis laikas, bus ir vaikas“, – sako jie. Ir žmonos pašonėje visiškai nepasiilgsta. Vaikų – juolab.
Net pačių sukurtoje interneto svetainėje senberniai.lt jie dėl vedybų dvejojančius bendražygius įspėja manifestu: „Jeigu Jūs sėdite namo svetainėje prie židinio, buto kambaryje su plačia lova ar bendrabučio kambarėlyje su alaus dėže, tai ir mėgaukitės tuo, ką turite. Neprisileiskite kvailų minčių apie vedybas ir neieškokite nuotykių sau ant galvos ar ant kitos kūno vietos, nes, kuo jie baigiasi, Jūs tikriausiai jau supratote“.
Laikydavo keistuoliais
Nors šiais laikais visuomenė vis labiau toleruoja senmergystę ir senbernystę, o ir pačios sąvokos pretenduoja patekti į senovinių terminų žodyną, dar prieš kelis dešimtmečius viengungiai būdavo smerkiami ir pašiepiami.
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Irena Niūniavaitė pasakojo, kad dar XX amžiaus pradžioje senbernystė buvo laikoma didžiausia yda.
„Anuomet žmonės anksti kurdavo šeimas. Iki 25-erių nevedęs jaunuolis buvo laikomas ne visai normalus, tačiau jis nebuvo smerkiamas taip griežtai, kaip vyresnio amžiaus viengungis. Vyresnius laikydavo keistuoliais, nepritapėliais, bergždžiais“, – aiškino I.Niūniavaitė.
Anot jos, nuo senų laikų buvo paplitusi nuostata, kad pagrindinė žmogaus funkcija – sukurti šeimą, užauginti vaikus. „Tie, kurie nepateisindavo šių lūkesčių, būdavo pasmerkti. Drovesni galėdavo pasinaudoti piršlių paslaugomis. Kartais net beviltiški jaunikiai būdavo apvesdinami, nes dažniausiai jie paveldėdavo ūkius, o dėl jų ir vykdavo peštynės“, – sakė etnologė.
Ji teigė, kad šiais laikais senberniu būtų neteisinga vadinti net trisdešimt penkerių metų barjerą perkopusį vyrą.
Pasak I.Niūniavaitės, šiais laikais šeima nebėra nei vyro, nei moters egzistencijos viršūnė. „Dabar svarbūs kiti tikslai – karjera, materialinė gerovė. Į viengungius žiūrima atlaidžiau, nors iš jų ir tikimasi to lemtingo žingsnio“, – įsitikinusi tradicijų žinovė.
Jaunikiai „sensta“
Klaipėdos santuokų rūmų vedėja Gražina Misevičienė neslėpė – pastaraisiais metais jaunikiai tampa vyresni.
„Nors ir šiais laikais veda dvidešimtmečiai, jų daug mažiau nei, pavyzdžiui, sovietiniais laikais, kai vesdavo visai jaunučiai, – sakė ji. – Dabar jaunikių amžiaus vidurkis – apie 25 metus. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie pirmą kartą ryžtasi vesti gerokai perkopę penkiasdešimtmetį. Čia turbūt ir yra tie užkietėję senberniai.“
G.Misevičienė nemano, kad keičiasi visuomenės požiūris į senbernius – tiesiog kinta pats požiūris į šeimos kūrimą. „Jaunimas nori turėti pagrindą po kojomis, įgyti išsilavinimą, pasiekti karjeros“, – samprotavo Santuokų rūmų vedėja.
Mėgsta pornografiją
Tačiau tikrąjį senbernių veidą atskleidė psichologas Olegas Lapinas. Jis papasakojo, kad yra dvi kategorijos vyrų – tie, kurie nuolat skuba, rūpinasi šeima, bando uždirbti papildomą litą, turi meilužę ir išgyvena nuolatinį stresą, ir tie, kurie gyventi neskuba, pritingi dirbti, yra patenkinti tuo, ką turi.
„Tie antrieji ir yra tipiniai senberniai. Jie dažnai gyvena su mamomis – maistas paruoštas, drabužiai išlyginti, nereikia rūpintis vaikais, buitimi“, – sakė O.Lapinas.
Paklaustas, nejaugi senberniams nereikia kūniškų malonumų, psichologas nedvejojo – jiems seksą puikiai atstoja pornografinė medžiaga.
„Manau, kad senberniai pasirenka tokį kelią ir ekonominiais sumetimais – gyventi vienam ar su mama yra daug pigiau“, – teigė jis.
O.Lapinas pripažino – senberniai smerkiami ir pajuokiami. „Kodėl? Iš pavydo! Įsivaizduokime streso iškamuotą, žmonos, meilužės ir vaikų užgraužtą vyrą, kuris pamato balkone ramiai sėdintį ir alų gurkšnojantį vyriškį. Juk pavydas ima“, – aiškino jis.
Pasak psichologo, senbernių nemėgsta ir moterys. „Todėl, kad negali jų gauti. Nėra taip, kad nekęstų, bet netoleruoja – tai jau tikrai“, – įsitikinęs O.Lapinas.
Painioja su gėjais
Santykių ekspertas kategoriškai pasisakė prieš senbernio draugų ir giminių įkalbinėjimus vesti. „To daryti absoliučiai nereikia. Jeigu vidinis vyro motyvas – tinginiauti, tai kodėl reikia jį keisti. Geriau tegul nieko neveikia, nei būna nelaimingas. Tinginiai juk nekenksmingi – ne jie sukūrė atominę bombą ar išplatino AIDS“, – radikalią nuomonę išsakė O.Lapinas.
Psichologas nemano, kad senberniai blogai gyvena – jiems nereikia karjeros aukštumų. Jiems reikia ramybės.
Nors kartais senberniais būna per klaidą palaikomi gėjais, O.Lapinas užtikrino, kad tai – tik nesusipratimas. „ši nuomonė vyrauja, bet ji klaidinga. Gėjus galima atpažinti iš aktyvumo ir kūrybingumo. Jie vis ką nors daro, juda, dirba. Senberniams geriau patinginiauti, pagulėti, pasimėgauti vienatve“, – tvirtino psichologas.
Arnoldas REMEIKA
“Klaipėda”