Teigiamas sriubos efektas buvo pastebėtas dar viduramžiais. Prieš tūkstantmetį gydytojai savo pacientams išrašydavo sriubos, išvirtos iš naminių paukščių. XII amžiuje žinomas karalių gydytojas ir filosofas, iš Ispanijos kilęs žydas Moses Maimonides rašė, kaip pasigaminti sriubos eliksyrą. Vištienos sriuba net buvo vadinama „žydų penicilinu“.
šiuolaikiniams medikams toks gydymo metodas gali priminti senelių pasakas. Tačiau S. Rennardui kilo mintis sriubą ištirti moksliškai ir išsiaiškinti, ar ji turi priešuždegiminių savybių.
Medikas po lašelį sriubos įterpė į savanorių baltąsias kraujo ląsteles, kurios kovoja su organizmą puolančiais virusais. S. Rennardas spėjo, kad buljonas gali sulėtinti ląstelių judėjimą ir padėti išvengti kraujagyslių užsikimšimo.
Eksperimente buvo naudojama ne tik jo žmonos virta, bet ir 13 įvairiuose prekybos centruose pirktų sriubų. Naminis buljonas eksperimentą „atlaikė“ sėkmingai – ląstelių judėjimas iš tiesų sulėtėjo. Tačiau pasirodė, kad trečdalis pirktinių sriubų jį sulėtino dar labiau.
Kaip teigiama Kanados visuomeninio transliuotojo CBC tinklalapyje, S. Rennardas nesiėmė spėlioti, kodėl taip atsitiko. Jo manymu, kraujo ląstelių judėjimą sulėtino biologiškai aktyvios sriubos sudedamosios dalys. Kurios tiksliai, medikas negalėjo nustatyti.
Tikrintoje naminėje sriuboje būta vištienos, svogūnų, saldžiųjų bulvių, pastarnokų, ropių, morkų, salierų, petražolių, druskos ir pipirų. Pirktinės buvo pagardintos ir kitomis daržovėmis, makaronais, jautiena, pagamintos pagal rytietišką receptą.
Nebraskos universiteto tinklalapyje pateikiamas ir sriubos, kuri paskatino S. Rennardą imtis tyrimo, receptas.
Močiutės vištienos sriuba
Jai išvirti reikės:
2-3 kg sveriančio viščiuko,
kelių viščiuko sparnelių,
3 didelių svogūnų,
1 didelės saldžiosios bulvės,
3 pastarnokų,
2 ropių,
11-12 didelių morkų,
5-6 salierų kotų,
pundelio petražolių,
druskos ir kitų prieskonių – pagal skonį.
Nuvalytą viščiuką įdėti į puodą ir užpilti vandeniu. Kai vanduo užverda, sudėti sparnelius, svogūnus, saldžiąją bulvę, morkas, pastarnokus ir ropes. Virti maždaug 1,5 val., nugriebiant vandens paviršiuje atsirandančias putas ir riebalus.
Po to sudėti salierus bei petražoles ir pavirti dar apie 45 minutes. Išgriebti viščiuką, kurį bus galima panaudoti kitam patiekalui. Išvirtas daržoves susmulkinti ir supilti į sultinį, jį pagardinti prieskoniais.
Paaiškėjo, kad mokslininkas iš Nebraskos nebuvo vienintelis, patikėjęs buljono efektyvumu. Tyrėjai iš Majamio taip pat patvirtino, kad vištienos sriuba sukelia kur kas daugiau nei placebo efektą. Dar 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jie aiškinosi, kokią įtaką buljonas turi oro judėjimui nosyje ir gleivinei.
Eksperimente dalyvavusiems 15 savanorių buvo duota išgerti šalto ir karšto vandens bei suvalgyti sriubos. Ir vienas, ir kitas šiltas skystis sustiprino gleivinės judėjimą, tačiau sriubai tai pavyko kur kas geriau.
Kalifornijos universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas Irwinas Zimentas įsitikinęs, kad kai kurios vištienos sriubos sudedamosios dalys panašios į šiuolaikinius vaistus nuo peršalimo. Pavyzdžiui, amino rūgštis, išsiskirianti iš verdamos vištienos, chemiškai atitinka vaistus nuo bronchito ir kvėpavimo takų ligų.
Lyg vaistai veikia ir kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, pipirai ar česnakas, sumažinantys paburkusią gleivinę ir palengvinantys kvėpavimą.
O du tyrėjai iš Izraelio paprašė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažinti sriubą veiksmingu vaistu. Žinoma, tai buvo padaryta juokais. Tačiau Jenni Tsafrir iš Tel Avivo universiteto patvirtino, kad vištienos sriuba išties atitinka PSO nustatytus vaistų standartus.
DELFI
SXC nuotr.
