Džiovinti skirtas šermukšnių uogas reikia skinti kekėmis – kartu su vaiskočiais ir lapais, o skirtas sultims spausti – be lapų.
šermukšnių uogos labai maistingos. Jose yra daug vitaminų, ypač A, C, PP, organinių rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų, kalio, magnio, fosforo, geležies ir kitų makro– bei mikroelementų. Yra literatūroje nurodoma duomenų, kad provitamino A sunokusiose šermukšnio uogose yra daugiau negu morkose, o vitamino C – daugiau negu citrinose. Nuo senų laikų žinoma, kad šermukšnio uogos arba jų sultys stiprina organizmą ir pasižymi daugeliu gydomųjų savybių: ramina nervus, stimuliuoja šlapimo skyrimąsi, didina skrandžio sekreto rūgštingumą, stabdo kraujavimą, mažina arterinį spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, gerina apetitą, stimuliuoja žarnyno veiklą ir naikina jame esančias pavojingas bakterijas, labai palankiai veikia kraujagysles, normalizuoja medžiagų apykaitą.
šermukšnių uogų sultis labai naudinga gerti išsekus organizmui po sunkios ligos, sergant hipertenzija, avitaminose, akmenlige, kraujuojant iš vidaus į organus. Šiais atvejais rekomenduotina jas vartoti po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Siekiant normalizuoti skrandžio sekreto rūgštingumą arba numalšinti tulžies pūslės uždegimą, patartina jas vartoti po vieną arbatinį šaukštelį 20-30 minučių prieš valgį.
Kamuojant meteorizmui šermukšnių sultis reikia gerti po 75-100 gramų tris kartus per dieną, praėjus 40 minučių po valgio, užgeriant kambario temperatūros vandeniu. Galima jas pasaldinti medumi arba cukrumi.
Sergant hemorojumi, šermukšnių sultis derėtų gerti reguliariai ir ilgai, teigiama, kad jomis galima išgydyti net vidinį hemorojų.
Norint pagerinti žarnyno veiklą, reikia vartoti šermukšnių uogų sirupą po vieną arbatinį šaukštelį 4-5 kartus per dieną, po valgio. Pagerėjus, užtenka vartoti po vieną arbatinį šaukštelį 1-2 kartus per dieną, 20 minučių po valgio.
šermukšnio sirupo galima pasigaminti namų sąlygomis: į sultis, pavyzdžiui, išspaustas iš 2 kilogramų uogų, reikia įberti 1 kilogramą cukraus ir 3 kartus užvirinti, kaskart atvėsinti.
šermukšnių uogos skinamos sunokusios po pirmųjų šalnų, tuomet jos netenka kartumo, yra saldžios. Nereikėtų laukti stiprių šalčių ar lietingų orų, nes tuomet uogų vidus pajuosta. Džiovinamos uogos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, esant ne aukštesnei kaip 50-60 laipsnių temperatūrai. Paskleidus plonu sluoksniu galima džiovinti ir lauke, pavėsyje. Išdžiūvę vaisiai būna raukšlėti, natūralios spalvos, silpno kvapo, karčiai rūgštūs ir suspausti tarp pirštų jų netepa. Vartoti galima vienerius-dvejus metus. Be jau aukščiau išvardytų gydomųjų savybių, šermukšnių vaisiai tinka kepenims ir cukriniam diabetui gydyti. Sergant parodontoze patartina uogas kramtyti, po to išspausti, nuo dantų puikiai nušveičiami akmenys.
šermukšnių vaisių vartoti nepatartina sergant opalige, viduriuojant, jei yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Tuomet visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Rudenį ir žiemą geriau vartoti šviežiai išspaustas ar cukrumi pagardintas vaisių sultis po vieną valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną. Šermukšnių sultys yra geras vaistas nuo hemorojaus.
Šermukšnis ant mūsų stalo
šermukšnių uogos vartojamos kulinarijoje bei maisto pramonėje. Jas galima džiovinti, gaminti uogienes, marmeladą, sirupą, drebučius, įvairius desertinius patiekalus, įdarus pyragams, sultis, vyną, trauktines, likerius, bealkoholinius gėrimus.
Uogos renkamos po pirmųjų šalnų, o surinkus anksčiau, prieš vartojimą palaikomos per naktį šaldiklyje, kad sušaltų. Po to palaipsniui atšildomos, nuplaunamos, nurenkami koteliai, užpilamos šaltu vandeniu ir kaitinamos, kol vanduo pradeda virti. Po to karštas vanduo nupilamas, uogos vėl užpilamos šaltu vandeniu ir vėl kaitinamos, kol vanduo užverda. Taip pakartojama tris kartus. Vanduo ištraukia uogų kartumą, nes jame ištirpsta dalis rauginių medžiagų.
Uogos būna ne tokios karčios, jeigu vieną, dvi paras palaikomos sūriame vandenyje, o paskui perplaunamos karštu vandeniu.
Peršalus arba sloguojant patariama sumaišyti 50 gramų džiovintų paprastojo šermukšnio uogų, 30 gramų mažalapės liepos žiedų, 20 gramų paprastosios avietės lapų. Šaukštą šio mišinio užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, 40 minučių palaikyti, perkošti ir gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Šaltalankio ir šermukšnio nauda sausai odai
Rudenį, atšalus orams, odą reikia prižiūrėti daug rūpestingiau negu vasarą. Ne tik šaltis, bet ir namų centrinis šildymas neigiamai veikia odą – ji netenka drėgmės, pradeda sausėti. Sausos odos priežiūrai puikiai tinka šermukšnis bei šaltalankis.
Kosmetologijoje šermukšnio ir šaltalankio ekstraktų dedama į kremus, losjonus, kaukes, šampūnus. Šie augalai suminkština, tonizuoja, maitina, stangrina odą, o svarbiausia – saugo nuo raukšlių. Tik ar verta pirkti brangias kosmetikos priemones, jeigu veiksmingų odos kaukių galima pasigaminti pačioms. Tam populiarioje literatūroje galima susirasti įvairių receptų.
Senovėje lietuviai tikėjo, kad šermukšniai apsaugo nuo piktųjų dvasių, užkerėjimų ir ligų. Namuose ir tvartuose jie laikydavo šermukšnines lazdas. Šie medžiai puošiasi ne tik žiedais ar skaisčiai raudonų uogų kekėmis, bet ir lapais, kurie rudenį liepsnote liepsnoja. Dabar neužterštų lietaus nenuplaunamomis dulkėmis šermukšnių galima rasti tik miškuose. Patikrinti nesunku: skinant žiedų pumpurus, pirštai turi likti švarūs – tuomet vaistinei arbatai tiks ir žiedai, ir uogos. Rekomenduotina šių rudens gėrybių pasiruošti žiemai.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
Vido Venslaviškio nuotr.
