Pavasarinė raktažolė–daugiametis augalas, kurio gelsvas aukso spalvos žiedynas panašus į raktų ryšulėlį.
Pavasarinė raktažolė–vaistinis augalas, kurio lapuose pavasarį daug vitamino C. Vos šešiuose augalo lapeliuose yra žmogui reikalinga šio vitamino paros dozė. Todėl tinka salotoms. Tačiau jas reikia valgyti atsargiai, nes jautresnius valgytojus dėl lapuose esančių eterinių aliejų gali išberti. Tačiau kai kurių valstybių virtuvėse raktažolių lapai nuo senovės vartojami kaip prieskonis arba salotos. Anglai raktažolių lapelių deda į omletą. Norvegijoje ir švedijoje lapeliai maišomi su kitais salotiniais augalais ir tokios salotos patiekiamos su bulvėmis. Kai kur raktažolių lapai, panašiai kaip špinatai, troškinami. Lapuose yra kartumynų, kurie ne visiems patinka, todėl kartumui pašalinti lapus galima pusvalandžiui pamerkti į vandenį arba nuplikyti.
Raktažolės auga sausesnėse pievose, šlaituose, aukštesnėse miško aikštelėse. Auga šie žavūs augalai ir pakelėse, bet tokie nei valgiui, nei vaistams dėl užterštumo netinka.
Pasak vaistininko ir vaistinių augalų žinovo Juozo Vasiliausko, dar senovės graikai pavasarinę raktažolę vartojo nuo kosulio bei kitų ligų.
Vaistinei žaliavai ruošiami lapai, žiedai ir šakniastiebiai. Lapai ir žiedai skinami raktažolėms žydint, o šakniastiebiai su šaknimis kasami rudenį. Surinkta švari žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje.
Ištirta, kad raktažolių šaknyse yra saponinų, kurie palengvina atsikosėjimą ir turi priešsklerotinį poveikį. Šaknyse taip pat yra eterinio aliejaus, gleivių, kartumynų, organinių rūgščių, mineralinių druskų ir kitų medžiagų. Lapuose ir žieduose irgi yra visa puokštė vertingų dalykų.
Iš raktažolių pagaminti vaistai padeda nuo kosulio, viršutinių kvėpavimo takų ligų. Liaudies medicinoje raktažolės dar vartojamos nuo reumato, kaulų, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, nuomario, net nuo slogos. Vaistažolių žinovai nuo šių negalavimų pataria prieš miegą išgerti karštos raktažolių arbatos. Į ją galima pridėti liepžiedžių, gysločių, ramunėlių, medetkų. Ir sveikam ne pro šalį raktažolių žiedų arbatos išgerti, nes arbata ne tik skaniai kvepia, bet turi daug vitaminų ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Šaukštelį džiovintos raktažolių žolės reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir trumpam palikti pritraukti. Galima paskaninti medumi, nuo to tikrai blogiau nebus. Tokia arbata stiprina nervų sistemą ir širdį, malšina migreną ir nervinės kilmės galvos skausmus. Tvirtinama, kad raktažolės valo kraują, moka pašalinti iš organizmo medžiagas, sukeliančias reumatines ligas.
Sakoma, kad sloga tiek gydoma, tiek negydoma praeina per savaitę. O raktažolių gerbėjai tvirtina, kad vos pradėjus sloguoti galima pasveikti per naktį. Tam prieš einant miegoti reikia išsivirti arbatos iš lygiomis dalimis sumaišytų raktažolių, liepžiedžių ir gysločių. Išgėrus didelį puodelį karštos arbatos, reikia šiltai apsikloti. Rytą atsikelsite sveiki. Nesuspėjus slogai užkirsti kelio, tokią arbatą reikia gerti visą dieną. Pasveikstama žymiai greičiau nei be jos.
Džiovintų raktažolių žiedų, lapų, šaknų patariama dėti į įvairius gydomųjų vaistažolių mišinius.
Ne visi turime sąlygų vaistažoliauti. Kartais trūksta drąsos vieną ar kitą vaistinį augalą išbandyti. Tuo labiau, kad vaistažolės be gerųjų savybių, kaip ir visi vaistai, turi medžiagų, galinčių sukelti organizmui nepageidaujamus šalutinius poveikius.
Literatūroje teko perskaityti apie labai paprastą pavasarinių raktažolių panaudojimo būdą. Užėjus liūdesiui, apnikus depresijai reikia keliauti raktažolių ieškoti. Prisiskinti puokštę, uždėti ant krūtinės širdies plote ir pririšti elastiniu tvarsčiu. Taip raktažoles palaikyti 2— 3 valandas. Nuotaika pasitaisys, tarsi nei rūpesčių, nei vargų nebuvo. Matyt, raktažolės blogą savijautą išvaiko ir žmogui nepasiekiamoje vietoje visas negandas bei negalavimus užrakina. Juk ne veltui dangaus raktais šį augalą vadina.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Elitos Samulytės nuotr.
"šiaulių kraštas"
