Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus LPI profilaktikos ir kontrolės programas pavyko stabilizuoti LPI plitimą, tačiau Lietuva, kaip Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos LPI plėtros regioną.
Kadangi paaugliai yra linkę dažnai keisti lytinius partnerius, o prezervatyvus naudoja ne visų lytinių santykių metu, todėl LPI perdavimo tikimybė jaunų žmonių tarpe yra labai didelė. Kad būtų galima planuoti efektyvias priemones, kurios užkirstų kelią nepageidaujamiems nėštumams, abortams, LPI bei jų sukeliamoms neigiamoms pasekmėms, būtina žinoti daugiau apie paauglių lytinę elgseną ir jų mąstymo ypatumus. Todėl norėdamas išsiaiškinti mokinių lytinės elgsenos ypatumus bei žinias apie lytiškai plintančias infekcijas ir jų padarinius, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atliko 8 – 12 klasių mokinių lytinės elgsenos ir žinių apie lytiškai plintančias infekcijas tyrimą Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 712 mokinių dalyvavusiųjų tyrime amžiaus vidurkis – 16,3 metų.
Kas ketvirtas (25,3 proc.) tyrime dalyvavęs mokinys jau buvo turėjęs lytinius santykius (pirmųjų lytinių santykių amžius tyrimo dalyvių tarpe svyravo nuo 12 iki 18 metų). Kas penktas mokinys pirmuosius lytinius santykius turėjo būdamas 15 metų, kas trečias – 16 metų amžiaus. Pradėjus gyventi aktyvų lytinį gyvenimą, kas ketvirta mergina ir kas penktas vaikinas susidūrė su neplanuoto nėštumo baime, kas dvidešimta mergina ir kas dešimtas vaikinas bijojo lytiškai plintančių infekcijų. Pirmiesiems lytiniams santykiams mokiniai dažniau rinkosi tokio paties arba panašaus į save amžiaus asmenis. Pirmųjų lytinių santykių metu nuo alkoholio buvo apsvaigęs kas ketvirtas vaikinas ir beveik kas penkta mergina, nuo narkotinių medžiagų – 1 iš 100 vaikinų ir 1 iš 75 merginų. Per paskutinius 12 mėn. lytinių santykių su asmeniu, kuriam už tai reikėjo mokėti pinigus neturėjo nė viena tyrime dalyvavusi lytinį gyvenimą gyvenanti mergina, tačiau juos turėjo kas 24 vaikinas (visi lytinius santykius už pinigus turėję vaikinai buvo abiturientai). Dažniausiai apsisaugojimui nuo LPL mokiniai naudojo prezervatyvus, antroje vietoje – lytinio akto nutraukimą, trečioje – kontraceptines tabletes.
Dažniausia priežastis, dėl kurios buvo renkamasi viena ar kita kontraceptinė priemonė – noras išvengti nepageidaujamo nėštumo (79 proc. mokinių) bei apsisaugojimas nuo lytiškai plintančių ligų (43,2 proc. mokinių). Net 6,3 proc. mokinių nenaudojo jokių apsisaugojimui nuo LPL skirtų priemonių. Informaciją lytiniais klausimais jauni žmonės gauna įvairiais būdais. Beveik pusė (44 proc.) tyrimo dalyvių informacijos ieško internete, kas dešimtas mokinys jam rūpimais klausimais konsultuojasi su draugais. 1 iš 40 tyrime dalyvavusių mokinių nežinojo, kur galima įsigyti prezervatyvų. Vienai iš 6 merginų ir vienam iš 22 vaikinų jau yra tekę lankytis pas gydytojus specialistus (merginos pas ginekologus, vaikinai pas urologus). 49,3 proc. merginų ir 39,3 proc. vaikinų yra kalbėję apie saugius lytinius santykius su tėvais. Kas trečiam 9 – 12 klasių mokiniui mokykloje vykusios pamokėlės apie saugius lytinius santykius ir lytinį gyvenimą naudingos informacijos nesuteikė. Daugiau negu pusė (55,2 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių informaciją apie šeimos planavimą, saugius lytinius santykius bei lytiškai plintančias infekcijas norėtų gauti iš jaunų, šiomis temomis apsišvietusių asmenų, 33,6 proc. – iš tėvų, 24,9 proc. – iš mokytojų.
Deja, lytinis švietimas Lietuvos mokyklose nėra privaloma disciplina, ne visi mokytojai yra pasirengę kalbėti apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei lytiškai plintančias infekcijas; vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai nepatenkinti informacija, gaunama mokyklose. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, atsižvelgdamas į gautus tyrimo rezultatus, ateityje planuoja vykdyti su lytiniu švietimu susijusią veiklą.
Vido Venslaviškio nuotr.
