Savo ruožtu specialistai įspėja: besaikis „asmenukių“ darymasis gresia priklausomybe. Užsienyje tai jau laikoma psichikos sutrikimu.
Australijoje viešėdamas Didžiosios Britanijos princas Haris atsisakė su gerbėjais įsiamžinti asmenukėse. „Aš nekenčiu asmenukių“, – viešai pareiškė karališkos šeimos atstovas. Maža to, jaunus žmones jis ragina susilaikyti nuo asmenukių ir rinktis paprastas nuotraukas.
JAV Psichiatrų asociacijos specialistai potraukį autoportretams, kuomet fotografuojamasi mobiliaisiais telefonais, pripažino psichikos sutrikimu. Liga, pavadinta „selfie“ – tai įkyri būsena, pasižyminti nuolatiniu ir nevaldomu potraukiu fotografuoti save ir nuotraukas skelbti socialiniuose tinklalapiuose. Psichiatrai išskiria keletą ligos stadijų. Pirmoji – epizodinė, kuomet žmogus fotografuoja save daugiau nei tris kartus per dieną, tačiau nuotraukų, tikėtina, neskelbia internete. Antroji – ūminė: autoportretai daromi daugiau kaip tris kartus per dieną ir būtinai skelbiant interneto platybėse. Ir trečioji – lėtinė – būsena, kuomet jaučiamas nekontroliuojamas noras fotografuoti save visą dieną.
„Patarimas psichologams – problemų reikėtų ieškoti kitur. Jie galbūt neturi darbo, jeigu analizuoja tokius dalykus“, – piktinosi asmenukių eksperte vadinama Monika šalčiūtė. Visai neseniai mergina dalyvavo asmenukių parodoje, kur publikavo geriausius autoportretus. „Tikrai ne kiekvieną dieną fotografuojuosi. Asmenukę darau tuomet, kai gerai jaučiuosi arba tą dieną sau patinku. Yra begalė žmonių, kuriems įdomu, jie laukia – aš tiesiog dalinuosi savo gyvenimo naujienomis. Kadangi esu jauna, man atrodo, dar galiu būti aktyvi ir domėtis socialinėmis medijomis.“
Vis dėlto M.šalčiūtei egzistuoja asmeninio gyvenimo viešinimo tabu. Tarkime, nefiksuotų švenčiausių gimdymo akimirkų. „Man atrodo kvaila, jeigu per gimdymą pats darai nuotraukas. Nebent iš šono kas nors fotografuotų… Man atrodo, labai skaudėtų ir tikrai negalėčiau susikoncentruoti“, – svarsto M.šalčiūtė.
„Negalima pasakyti, kad dėl asmenukių susiformuoja tiesioginė priklausomybė, kaip nuo kompiuterinių žaidimų ar pornografijos. Tai yra savotiškas savęs afišavimas: pažiūrėkite, kaip aš gyvenu. Kaip mažas vaikas, būna, mamai rodo, kad jis tą ar aną padarė. Mano požiūriu, tai gali būti susiję su narciziniu asmenybės sutrikimu. Maniakiška asmenybė irgi galėtų būti. Maniakiškas žmogus visada yra hiperaktyvus, jis visko daug deda į „feizbuką“. Aišku, jeigu šis jam patinka. Maniakiška asmenybė, kaip minėjau, yra labai aktyvi. Taip pat aktyviai ji šneka apie viską, kuo užsiima tuo metu“, – sako psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Užsienio psichologai ir psichiatrai pažymi, kad šiuo metu gydymo nuo „selfie“ nėra, tačiau jaučiantiems priklausomybę asmenukėms siūloma įsigyti mobiliuosius telefonus be fotokameros, kad nebūtų galimybės pasiduoti norui padaryti dar vieną asmenukę.
Pixabay.com – Gerd Altman nuotr.
Komentarai
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra širvinskienė:
– Asmenukės tikrai nėra įtrauktos į tarptautinę ligų kvalifikaciją. Tai būtų daugiau psichologų, sociologų dėmesio objektas. Mes neturėjome nei vieno kliento, kuris kreiptųsi dėl tokios priklausomybės. Jeigu žiūrėti plačiau, šis reiškinys yra paplitęs dėl savo statuso demonstravimo. Tai darant pasirenkami tam tikri atributai. Vienas jų – besaikis asmenukių fotografavimas ir jų talpinimas viešai matomose vietose, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Ir čia jau reikia ieškoti priežasčių, ar žmogus tiesiog nori rodyti socialinį statusą, ar jau yra tam tikra problema: gali būti kompleksai, kaltės jausmas ir panašiai. Bet tai, ką mes matome visuomenėje, daugiau būtų statuso kėlimas, mados atributas.
ši problema daugiau paplitusi tarp jaunimo. Manau, kiekviena mama, auginanti paauglį, tai patvirtintų.
Bet mes nesulaukiame daug šitos grupės klientų. Tikriausiai jie pasirenka privačius psichiatrus, psichoterapeutus, bet į Priklausomybės ligų centrą nesikreipia. Pernai ar užpernai pora suaugusių žmonių dalyvavo Minesotos programoje, būtent įvardindami, jog turi patologinį potraukį kompiuteriniams žaidimams.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus psichologė – psichoterapeutė Augė Niedvaraitė:
– Tam tikrų nuotraukų paviešinimas socialiniuose tinklalapiuose nebūtinai yra liguistas. Kartais tai gali būti smagus būdas pateikti tam tikrą informaciją apie save, užmegzti dialogą su draugais. Asmenukių darymas ir jų kėlimas į internetą gali tapti problema tuomet, kai tai daroma itin dažnai, kai jaučiamas nevaldomas ir įkyrus poreikis tai daryti, kai keliantysis yra nuolat susirūpinęs ir nerimauja dėl to, kiek žmonių pamatė jo nuotrauką, kiek pakomentavo ir ar, jo manymu, „pakankamai“ žmonių paspaudė „patinka“. Poreikis itin dažnai daryti asmenukes ir jas viešinti internete gali būti susijęs su žema žmogaus saviverte, kurią tokiu būdu norima tarsi kompensuoti. Asmenukių viešinimo tikslas neretai būna siekis, jog aplinkiniai patvirtintų, kad esi patrauklus ir jiems priimtinas (aplinkinių patvirtinimo reikia dėl to, jog pats asmuo savimi itin nepasitiki). Tai tarsi ieškojimas savo paties atspindžio kitų žmonių akyse. Tai taip pat rodo didelį norą būti pastebėtam ir įvertintam. Tokiu būdu žmogus tarsi tampa priklausomas nuo aplinkinių vertinimų ir pritarimų ar nepritarimų. Tikimasi, jog aplinkiniai patvirtins taip trokštamą „savęs vaizdą“. Kai aplinkinių įvertinimo poreikis tampa tiesiog būtinas, tai žmogui gali sukelti nemenkų emocinių sunkumų.
Tarp kitko
Jau kuris laikas didžiųjų pasaulio muziejų darbuotojai skundžiasi, kad asmenukių fanatikai baigia nuniokoti kultūrinio paveldo pastatus, kuomet, norėdami nusifotografuoti, pritvirtina specialias asmenukėms daryti skirtas lazdas. O vienas prekinis ženklas sukūrė neįtikėtino modelio batus. Nuo šiol asmenukes bus galima daryti pasitelkus ne tik specialią lazdą, bet ir ypatinguosius batelius. Jų principas toks: batelių priekis yra kiek pailgintas, o ties pirštais suformuotas specialus tarpas, į kurį galima įtaisyti telefoną. Tuomet belieka kilstelėti koją ir pasiruošti pozuoti.
Deimantė Zailskaitė
Pixabay.com – Ilkown Kim nuotr.
