“Iki šiol buvo naudojami preparatai, palaikantys akies paviršiaus drėgmę, tačiau tai yra tik momentinis simptomų malšinimas, o dabar atsirado galimybė naikinti ir akių išsausėjimo priežastis, – sako Lietuvos akių gydytojų draugijos valdybos narė gydytoja oftalmologė Daiva šošienė. – Gydant akis osmoprotekcijos metodu, neutralios organinės dalelės – osmoprotektoriai (L karnitinas ir eritritolis) – kaupiasi ląstelėse, didina ir išlaiko vandens koncentraciją jose bei neleidžia pasišalinti vandeniui iš epitelio”. Gydytojos teigimu, svarbu tai, jog gydant naujuoju metodu, organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis – lipidus, polisacharidus ir baltymus, t. y. aktyvias medžiagas, saugančias akį nuo infekcijų.
Ašaros ne tik drėkina ir sutepa akį, mažina infekcijos riziką, išplauna nešvarumus, bet ir sudaro sąlygas gerai matyti, t. y. maitina, saugo ir lygina rageną. “Anksčiau buvo manoma, kad liga vystosi dėl to, kad paprasčiausiai gaminama per mažai ašarų, tačiau ilgainiui paaiškėjo, jog sausų akių sindromas atsiranda net ir ašarų liaukoms normaliai funkcionuojant. Tad ir buvo atkreiptas dėmesys, jog akys gali išsausėti pakitus bent vienam iš trijų ašarų plėvėlės sluoksnių: gleiviniam (mucino), vandeniniam ar riebaliniam, – aiškina ligos priežastis VU ligoninės Santariškių klinikų Akių klinikos gydytoja dr. Jolanta Bendorienė. – Tačiau, kad ir kokia būtų sausų akių priežastis, sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje, todėl ir kilo klausimas, kaip sulaikyti vandenį ląstelėse, nes vien tik lašais skiedžiant ašaras, problema nebus išspręsta”.
Druskingas (hipertonines) ašaras lemia osmoso procesas – kai, esant didesnei nei fiziologinė druskų koncentracijai ašarų plėvelėje, vanduo pradeda išeiti iš epitelio ląstelių ir jos “džiūsta, susitraukia”. Sausų akių sindromo gydymas osmoprotekcijos metodu pradėtas naudoti nustačius, jog daugelis žinduolių ląstelių hipertoninėje aplinkoje išgyvena, nes naudoja specifinį adaptacijos būdą – neutralių organinių dalelių kaupimą ląstelės viduje.
Sausų akių sindromas vadinamas civilizacijos liga: vystosi dirbantiems kompiuteriu, ilgėliau pažiūrėjus televizorių, praleidus visą dieną biure, kuriame sausas dėl kondicionavimo oras, ar su rūkančiaisiais. Prie rizikos veiksnių priskiriamas ir nuolatinis lęšių nešiojimas, taip pat vairavimas ar skaitymas, kai akys būna ilgai įtemptos, retai mirkčioja ir dėl to nedrėkinamos. Be to, sausų akių sindromą sukelia ir kai kurių vaistų vartojimas: kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies ligų, antidepresantų ir kt.
Akys sausėja ne tik veikiamos išvardintų faktorių – sausų akių simptomais skundžiasi kas trečia moteris, nes riziką susirgti šia liga didina ir hormoniniai pokyčiai, tokie kaip nėštumas, kūdikio žindymas, menstruacijos, menopauzė. Taip pat akys savaime sausėja senstant, tad dauguma vyresnių nei 40 m. žmonių jau gali pajusti pirmuosius akių sausumo požymius.
Akių gydytojai atkreipia dėmesį, kad dažnai jaučiant diskomfortą akyse – perštėjimą ar pojūtį, lyg akys būtų pilnos smėlio – negalima užsiimti savigyda, bet būtina kreiptis į specialistus. Minėti pojūčiai būdingi sausų akių sindromui, o užleidus šią ligą gali atsirasti akių uždegimas, ragenos opos, sutrikti rega.
SXC.hu nuotr.
