Sienų nėra
Antimikrobinio atsparumo didėjimas yra tiesiogiai susijęs su neracionaliu antibiotikų naudojimu medicinoje ir gyvulininkystėje. Tai – daugelio valstybių problema, tačiau jos aktualumas priklauso nuo antibiotikų naudojimo kultūros bei sveikatos politikos atskirose šalyse. Šiaurės Europoje taikoma antibiotikų naudojimo žmonėms ir gyvūnams politika yra griežta, todėl ten jiems atsparių padermių augimas pristabdytas ir yra kontroliuojamas. Pietų Europos valstybėse situacija kitokia.
Šių laikų globaliame pasaulyje tokioms bakterijoms sienų nėra. Be to, bakterija neskiria ar tai žmogus, ar gyvūnas. Todėl atsparių organizmų skaičiaus augimas gali įprastas infekcijas paversti neišgydomomis ligomis. Juo labiau kad apie pusę Europoje išrašomų antibiotikų skiriama gyvūnams gydyti.
Be to, šie vaistai naudojami ir ligų prevencijai bei augimui skatinti. Ypač didelį susirūpinimą kelia antibiotikai, tinkami žmonėms ir gyvūnams gydyti. Netinkamai taikant antibiotikus gyvūnams gydyti, patogeniniai mikroorganizmai įgyja atsparumą beveik visiems antibiotikams. Todėl labai svarbu susirgus laikytis gydytojo, o gydant savo gyvūnus – veterinarijos gydytojo nurodymų.
Pavojingiausios – gyvūnų mylėtojams
Gydant auginamą gyvūnėlį, labai svarbu duoti tikslias vaisto dozes ir tik paskirtu laiku. Dozavimo ir laiko nepaisymas, o juo labiau antibiotiko naudojimas savo nuožiūra, visuomet lemia antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą. Bakterijos yra gyvi organizmai. Jos stengiasi išgyventi ir randa būdų, kaip tai padaryti: prisitaiko, net keičiasi atsparumo antibiotikams genais tarpusavyje.
Bakterijų genų perdavimų daugiausia lemia bakterijų DNR dalys. Jos yra labai veiksmingos transportuojant antibiotikams atsparius genus tarp skirtingų bakterijų rūšių. Taigi antibiotikams atsparios gyvulių bakterijos atsparumą užtikrinančią informaciją gali perduoti bakterijoms, gyvenančioms žmonėse, ir atvirkščiai.
Didesnis pavojus užsikrėsti tokiomis bakterijomis kyla gyvūnų laikytojams, veterinarijos gydytojams ir skerdyklų darbuotojams.
Tiriami šunys ir katės
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) jau kelerius metus atliekami iš žmonių ir gyvūnų išskirtų bakterijų atsparumo vaistams tyrimai. Šiuo metu vykdomas Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas – tiriamas antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas tarp namuose laikomų gyvūnų – šunų ir kačių. Nagrinėjama problema aktuali, nes atsparių bakterijų paplitimas žmonių ir gyvūnų populiacijose yra tiesiogiai susijęs. Atlikus tyrimus, tikimasi nustatyti tarp mūsų augintinių paplitusių bakterijų sudėtį, jų atsparumą vaistams ir įvertinti galimą riziką visuomenės sveikatai.
Panašūs tyrimai neseniai buvo atlikti keliose Europos šalyse. Tarp namuose auginamų gyvūnų buvo aptikta daug atsparių bakterijų, kurių neveikia nė vienas veterinarijoje registruotas antibiotikas. Tokia situacija yra ne visose šalyse, tačiau atsparių bakterijų protrūkių jau nustatoma net Skandinavijos šalyse, kuriose anksčiau tokių problemų nebuvo. Apie situaciją mūsų šalyje galėsime sužinoti pasinaudoję visuomenės pagalba.
Manome, kad kiekvienam gyvūnų laikytojui svarbu žinoti, ką „nešioja“ jų augintinis. Prašome augintinių savininkus kreiptis į mus. Taip galėsite sužinoti, ar augindami namuose mylimus gyvūnus, esate pakankamai saugūs. Tikimės aktyvaus bendradarbiavimo.
Dr. Irena Klimienė
SXC.hu – Leonardini nuotr.
