Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre įvyko Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Europos Sąjungos Daphne programos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro spalio mokymai, skirti valstybės institucijose augančių kūdikių ir mažų vaikų sveikatos bei globos aktualijoms.
Seminare, skirtame informacijos sklaidai apie vaikų institucinę globą ir gerąją praktiką Europoje dalyvavo aukščiausio lygio pareigūnai – LR Prezidentūros, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Vyriausybės, Nacionalinės sveikatos tarybos, ministerijų, apskričių ir savivaldybių administracijų atstovai, vaiko teisių apsaugos tarnybų, apskričių sutrikusio vystymosi kūdikių ir vaikų globos namų, sveikatos apsaugos sistemos, universitetų, visuomeninių organizacijų vadovai ir specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Ištyrė valstybės globojamų mažylių padėtį
Europos Sąjungos Daphne programos vadovas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas, Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Kevin Browne pristatė kūdikių ir vaikų iki 3 metų institucinės globos bei prevencijos perspektyvas Europoje.
Pasak K. Browne, dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo tėvų ar giminių neauginami kūdikiai bei maži vaikai iki 3 metų reikalauja ypatingo dėmesio, nes tai – amžius, kai formuojasi asmenybės pagrindai, socializacijos ryšiai, supančio pasaulio ir savo vietos jame suvokimas.
„Kokios kokybiškos paslaugos bebūtų teikiamos vaikams didelėse globos institucijoje, koks rūpestingas ir kvalifikuotas personalas nebūtų šalia jų nuo gimimo, jei mažyliai auga ne šeimoje ar šeimos aplinkoje, jie tampa emociškai suluošinti, – pabrėžė K. Browne. – Ir tai problemos, kurių sprendimui kiekviena Europos Sąjungos šalis ieško savo būdų.“
Konstatuota, kad kūdikių ir vaikų iki 3 metų talpinimas į institucijas be tėvų ar globėjų ilgesniam nei 3 mėnesių periodui gali provokuoti jų intelektualinio, emocinio ir fizinio vystymosi sutrikimą. Tai kelia realią grėsmę vaikų sveikatai bei pažeidžia jų teises ir prilyginama smurtui prieš vaikus.
Aukšto PSO ekspertų vertinimo susilaukė 2004 m. UNICEF lėšomis finansuotas, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas Socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Svarbus kiekvienas vaikas“, kurio pagrindu seminaro dalyviams pranešimą pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus Motinos ir vaiko poskyrio vyriausioji specialistė Genovaitė Paulauskienė.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti kūdikių ir vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose Lietuvoje, sveikatingumo ir globos būklę bei perspektyvas. 2005 m. konferencijos „Svarbus kiekvienas vaikas“ rezoliucijoje buvo akcentuota specialistų mokymų svarba ir tęstinumo užtikrinimas.
Tyrimo metu buvo vertinama mūsų šalyje susiklosčiusi kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jo poreikio bei globos situacija sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Parengtos ES ir PSO rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį, orientuojantis į pagrindinį moderniosios visuomenės tikslą – kiekvienas kūdikis ir vaikas neturi patirti skurdo, kuris suprantamas kaip esminių poreikių (visaverčio maisto, saugių nuolatinių namų, drabužių, ugdymo priemonių ir sveikatą palaikančių paslaugų) patenkinimo trūkumas ar socialinė atskirtis, galimybių realizuoti įgimtus gebėjimus atėmimas ir bejėgiškumas, prisitaikant prie besiskečiančių sąlygų.
Atėjo metas keisti požiūrį
Šiuo metu Lietuvoje yra šešios įstaigos, kuriose globojami kūdikiai ir vaikai iki 3 metų. Penkerios iš jų yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir šiaulių apskričių sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
Taip pat yra vieneri globos namai – Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai. 2004 m. Šešiose kūdikių namuose buvo 365 kūdikiai ir vaikai iki 3 metų (55 proc. berniukų ir 45 proc. mergaičių).
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 46 iš 10 000 kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus globojami valstybinėse institucijose. Pagal šį rodiklį Lietuva iš 32-jų tyrime dalyvavusių šalių buvo 5-oje vietoje. Daugiau vaikų valstybinėse institucijose globojama: Čekijoje – 60 vaikų iš 10 000, Belgijoje – 56, Latvijoje – 55, Bulgarijoje – 50, o pavyzdžiui, Estijoje – tik 26, Lenkijoje – 9. O keturios ES šalys – Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Norvegija ir Islandija šias problemas jau išsprendė: jose neliko nei vieno didelėse valstybės institucijose globojamo mažylio.
Nurodoma, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kūdikiai buvo įkurdinti kūdikių namuose – šeimos problemos (70 proc.), skurdas (21 proc.), vaiko negalia (5 proc.), intensyvios ir ilgalaikės slaugos būtinumas (4 proc.). Nustatyta, kad labai nedidelis skaičius (apie 4 proc.) kūdikių ir vaikų iki 3 metų, turinčių negalią, auga kūdikių namuose. Daugumai čia esančių globotinių pakaktų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų.
Tik apie 1 procentas kūdikių yra biologiniai našlaičiai, neturintys gyvų tėvų. Šalies kūdikių namuose yra teikiamos sveikatos priežiūros, socialinės ir ugdymo paslaugos. Mūsų valstybės išlaidos vienam globotiniam per metus sudaro nuo 16 iki 27 tūkst. Lt. Kūdikių namų darbuotojų vertinimu, tik 31 proc. čia gyvenančių kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus turi perspektyvą būti įvaikinti.
„Atėjo laikas keisti požiūrį į tendenciją vaikus iš asocialių šeimų apgyvendinti specializuotose įstaigose. Lietuvoje dabar šitokių vaikų yra apie 14 tūkstančių, – aiškino valstybės institucijose sveikatingumo ir globos apžvalgą pristačiusi G. Paulauskienė. – Svarbu yra padėti šeimai išbristi iš krizės, o vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik kritiniu atveju – kai jo gyvybei gresia pavojus.“
PSO ekspertų teigimu, Europoje kas dešimtai pagimdžiusiai motinai reikia pagalbos, nes ji susiduria su rimtomis moralinėmis, materialinėmis problemomis, fiziniais ir emociniais sutrikimais, kas tampa jos netinkamo elgesio su vaiku priežastimi.
Tikimasi, kad mokymai suteiks naujausios informacijos apie tai, kaip teikti kuo daugiau paslaugų šeimoms, auginančioms vaikus, kad mažyliai nebūtų paliekami valstybės globai. Bus keičiamasi gerosios praktikos pavyzdžiais apie tai, kaip pakeisti teikiamas paslaugas, nukreipti jas į šeimas, akcentuojant pagalbą motinoms ir vaikams, laipsniškai mažinant kūdikių ir mažų vaikų institucinės globos mastus.
Pabrėžiama, kad vaikai ir kūdikiai iki 3 metų neturi būti auginami ligoninėse. PSO ekspertų paskaičiavimais, alternatyvių globos formų finansavimas valstybei kainuoja 3 kartus mažiau, nei valstybės globos įstaigų išlaikymas.
“Sveikatos sodas”
Vido Venslaviškio nuotr. Mažylis turi būti globojams šeimos