Pirmųjų radioaktyviojo jodo pėdsakų atmosferos ore užfiksuota antrąją sausio savaitę Norvegijos šiaurėje, taip pat vėliau nustatyta Suomijoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Užfiksuotas radioaktyviojo jodo kiekis yra itin mažas, todėl neturi neigiamos įtakos gyventojų sveikatai. Kol kas nėra aiški radioaktyviojo jodo pasklidimo aplinkos ore priežastis. Kaip teigia skirtingų šalių radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos, radioaktyviojo jodo aplinkos ore galėjo atsirasti dėl radiofarmakologinių preparatų gamybos proceso, kurio metu naudojami įvairūs radionuklidai (vienas jų – radioaktyvusis jodas).
Pasklido įvairių nuomonių, kad radioaktyviojo jodo aplinkos ore galėjo pasklisti dėl galimų branduolinių avarijų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad branduolinių avarijų atveju į aplinką patenka ne tik radioaktyviojo jodo, bet ir kitų radionuklidų (cezio izotopų), kurių pasklidimą aplinkos ore fiksuotų monitoringo stotelės.
šiuo metu situaciją dėl radioaktyviojo jodo pasklidimo aplinkos ore aiškinasi įvairių šalių radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos, su kuriomis taip pat glaudžiai bendradarbiauja ir Radiacinės saugos centras. Aplinkos apsaugos agentūra informavo Radiacinės saugos centrą, kad aerozolių filtruose radioaktyviojo jodo neaptiko ir radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėjo.
Duomenų kitimą Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemoje gali stebėti bet kuris gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (aktyvi nuoroda „Radiacinis fonas Lietuvoje“).
Pixabay.com/Pete Linforth nuotr.
