gydytojai netektų teisės į pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką, budėjimo namuose sąlygos prilygtų namų areštui, naikinamas apmokėjimas už darbo masto padidėjimą ir t. t. Pasak LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko, tai tik maža dalis pakeitimų, kurie neigiamai paveiktų ne tik gydytojus, bet ir visą sveikatos sistemą, o svarbiausia – niekuo dėtus pacientus.
„Naujame Darbo kodekso projekte matome pakeitimus, kurie ženkliai pablogintų jau dabar ne itin geras medikų darbo sąlygas. Mūsų darbo pobūdis yra su didesne protine, emocine įtampa, todėl darbo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su paslaugų kokybe pacientams: pervargęs, blogos fizinės ir psichologinės būklės gydytojas rizikuoja suklysti ir net gali kelti pavojų pacientui, – sako prof. L. Labanauskas. – Kodekso rengėjai deklaruoja, kad viską galėsime perkelti į Kolektyvines sutartis. Deja: jau antri metai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos trišalė taryba dirba ties tuo klausimu, bet iki šiol net prie sutarties projekto nepriartėta, nes tiesiog nėra jokio intereso tokią sutartį pasirašyti.“
LGS prezidento nuomone, deklaracijos dėl naujų darbo vietų sukūrimo ir investicijų pritraukimo sveikatos sektoriuje gali sukurti tiek laisvų darbo vietų, kad pacientai liks be pagalbos: „Kodekso pakeitimai neabejotinai paskatins būsimuosius medikus bėgti į užsienį. Sulaikyti jaunimą galime nebent gerindami darbo sąlygas. Norėtųsi paklausti pakeitimus rengiančios darbo grupės, kas tuomet gydys šalies žmones po 10 metų?“, – pastebi L. Labanauskas.
Darbo kodekso pakeitimai, kurie pablogintų medikų darbo sąlygas:
 Nebeliktų darbo sutarčių dėl antraeilio darbo. Tai reiškia, kad gydytojas, turėdamas sutartį su vienu darbdaviu, negalėtų dirbti papildomo darbo toje pačioje darbovietėje arba turėti antraeiles pareigas kitoje, nors dabartiniai įstatymai to nedraudžia. Prof. L. Labanausko nuomone, taip būtų pažeidžiama Konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.
 Būtų panaikinta 2-3 valandomis trumpesnė darbo savaitė, iki šiol sveikatos priežiūros specialistams skiriama dėl darbe patiriamos didelės psichologinės įtampos. Budėjimas namuose nebūtų laikomas darbo laiku, tačiau darbdavys turėtų teisę dvi savaites per mėnesį to reikalauti, o mokėti tik už faktiškai išdirbtą laiką. Mažuose miestuose, kur jau šiandien jaučiamas gydytojų stygius, šiais pakeitimais gydytojai neteks teisės į poilsį ir asmeninį gyvenimą. Be to, apmokėjimas už viršvalandžius būtų skaičiuojamas nuo bazinio užmokesčio, o padidėjus darbo mastams, užmokestis net nedidėtų – galima daryti išvadą, kad darbuotojai dirbtų daugiau, bet atlyginimą gautų tą patį, kaip dirbdami įprastomis sąlygomis. Paminėtini ir kiti numatomi pakeitimai, kurie pažeistų darbuotojo teisę planuoti savo asmeninį laiką, poilsį ar net darbą, pvz., darbo grafikas galėtų keistis darbuotoją įspėjant vos prieš dvi dienas, darbdavys galėtų nurodyti dirbti viršvalandžius be darbuotojo sutikimo ir išankstinio įspėjimo.
 Pagal naujas nuostatas nuo 2017 m. gruodžio 31 d. būtų naikinamos pailgintos atostogos, taip pat numatomos ir kitos netiesioginės priemonės trumpinti darbuotojų atostogų laiką, pvz., mokamų atostogų laikas nebūtų įskaitomas į stažą atostogoms gauti, apmokėjimas būtų apskaičiuojamas pagal paskutinio mėnesio prieš atostogas atlyginimo dydį, o ne kaip įprasta vidutinį 3 mėnesių, kas tam tikromis sąlygomis gali lemti mažesnį apmokėjimą.
 Sveikatos sektoriui ypatingai svarbus pakeitimas, liečiantis darbuotojų materialinę atsakomybę. Norima panaikinti darbuotojų trijų mėnesių ribotą materialinę atsakomybę už neatsargiais veiksmais padarytą žalą darbdaviui – pagal pakeitimus norima sudaryti sąlygas darbdaviui be darbo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaičiuoti šešių atlyginimų dydžio žalą. Tokiu atveju gydytojams visa apimtimi galėtų būti perkelta atsakomybė už žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) ar Sodros biudžetui. Tokios nuostatos panaikina bet kokią darbdavio atsakomybę, nes sukuria sąlygas visą žalą perkelti darbuotojui.
 Skaudžiai medikams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, atsilieptų ir numatomi pakeitimai, susiję su darbo sutarties keitimu ar nutraukimu: darbuotojui nesutikus su mažesniu darbo užmokesčiu, jis galėtų būti atleistas be jokių kitų svarių priežasčių; įspėjimo laikotarpis apie atleidimą trumpėtų iki 1 mėnesio, taip pat norima sumažinti išeitinę išmoką iki 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pasak prof. L. Labanausko, visi šie pakeitimai atstovauja darbdavio interesus ir nuvertina darbuotojo atsidavimą ir lojalumą darbovietei, kurioje dirbo visą gyvenimą ir kūrė pridėtinę vertę.
LGS prezidento nuomone, paminėti Darbo kodekso projekto pakeitimai aktualūs ne tik sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams, jie vienaip ar kitaip palies kiekvieną, dirbantį Lietuvoje. Nereikėtų pamiršti elementarios logikos, kad kuo blogesnėmis sąlygomis dirbs gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai, tuo mažiau dėmesio savo sveikatai sulauks pacientai. Jis įsitikinęs, kad kai kurie pakeitimai turėtų būti gerai apsvarstyti, galvojant ne tik apie tai, kaip palengvinti sąlygas darbdaviams, bet ir apie darbuotojus, kurių yra dauguma.
Lietuvos gydytojų sąjunga yra profesinė gydytojų sąjunga, vienijanti apie 80 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.
Freeimages.com – Kurhan nuotr.
