Vis daugiau pacientų supranta, kad visus nesunkius negalavimus galima išspręsti vaistinėje, konsultuojantis su specialistais ir naudojant simptomus lengvinančius ar panaikinančius nereceptinius preparatus. Žinoma, rimtesnių sutrikimų atvejais būtina gydytojo pagalba, bet, kadangi patekti pas juos kartais užtrunka, tai dažnai kreipiamasi ir į vaistininkus“, – sakė „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. Jos teigimu, absoliutūs negalavimų lyderiai, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į vaistininkus, yra peršalimas ir gripas.
„Nors tai sezoninės ligos, pagal dažnumą jos lenkia visas kitas. Bene svarbiausias vaistininko indėlis tokiais atvejais – padėti atskirti šiuos iš pirmo žvilgsnio panašius susirgimus. Tai ypač svarbu, kadangi vieni pacientai ateina vos atsiradus simptomams, o kiti – praėjus jau kelioms dienoms. Tik išsiaiškinus, galima parinkti veiksmingiausią preparatą, o reikalui esant, nukreipti pas gydytoją. Delsti bet kokiu atveju nepatartina“, – sakė G. Krikščiūnienė. Jei gripas puola, kai drėgna arba šalta, tai kraujotakos ir širdies sutrikimai lietuvius kamuoja ištisus metus.
„Vasarą paprastai gyventojai skundžiasi venų problemomis, galvos svaigimu, silpnumu. Žiemą aktualiausi yra galūnių tirpimai, kuriuos dažniausiai lemia sumažėjęs fizinis aktyvumas. Šie negalavimai gana greitai išsprendžiami įvairiais nereceptiniais preparatais“, – teigė vaistininkė.
Treti pagal dažnumą yra negalavimai, susiję su skausmu. „Įvairiausio pobūdžio, stiprumo ir lokalizacijos skausmų kamuojami pacientai sudaro išties didelę dalį vaistinių lankytojų. Dažniausiai juos vargina galvos, menstruacijų, dantų, sąnarių, stuburo, ausų skausmai, kurių malšinimas priklauso nuo daugelio faktorių – kartais pakanka vaistininko konsultacijos ir rekomenduoto vaisto, kartais būtinas gydytojo įsikišimas. Tą patį galima pasakyti ir apie virškinimo sutrikimus, kurie beveik tokie pat dažni ir įvairūs – nuo vidurių užkietėjimo ir padidėjusio rūgštingumo iki skrandžio skausmo“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais ypač pagausėjo besiskundžiančių dėl sudirgintų akių bei alerginių reakcijų. „Akių perštėjimas, graužimas ar paraudimas, taip pat sausumo pojūtis yra simptomai, kuriuos girdime itin dažnai. Tai galima sieti su įtemptu darbu kompiuteriu esant netinkamam apšvietimui, tačiau priežasčių yra ir daugiau. Prieš dešimtį metų šie negalavimai į dešimtuką, ko gero, nebūtų papuolę, kaip ir alerginės reakcijos. Pastarosios paūmėja vasarą ir dažniausiai pasireiškia šienligės simptomais – čiauduliu, nosies varvėjimu, akių ašarojimu“, – pasakojo „Camelia“ vaistininkė.
Dažniausių negalavimų dešimtuką tęsia šlapinimosi sistemos sutrikimai, kurie dažniausiai būna infekcinio pobūdžio. G. Krikščiūnienės pastebėjimu, jei pacientai į vaistinę kreipiasi vos atsiradus simptomams, pavyzdžiui, dėl dažno šlapinimosi naktį ar šlapimo nelaikymo, paprastai juos galima įveikti ir be antibiotikų terapijos. Aštuntoje vietoje yra lūpų ar nosies pūslelinė, sukeliama virusų.
„Dauguma herpetinių pažeidimų yra lengvos formos, todėl rimtesnio gydymo nereikia, užtenka tepamų antivirusinių tepalų. Rimčiau gydyti reikia tuomet, jei infekcija kartojasi dažnai arba ji labai išplitusi, atsiranda komplikacija – prisideda antrinė infekcija. Tuomet jau gali prireikti ir antibiotikų”, – teigė vaistininkė. Dešimtuką užbaigia žaizdos ir sumušimai, kurie, anot G. Krikščiūnienės, dažniausiai pasitaiko vasarą, taip pat – miego sutrikimai.
„Pastaruosius dažnai lydi nuotaikos svyravimai, nerimas ir kitoks psichologinis diskomfortas. Šie nusiskundimai būdingi rudenį ir pavasarį, kai padaugėja įtampos darbe ir namuose. Jei tai nėra fiziologinio pobūdžio sutrikimai, vaistinėse galima tikėtis efektyvios ir profesionalios pagalbos“, – sakė „Camelia“ vaistininkė.
Dažniausių negalavimų dešimtukas:
1. Peršalimas ir gripas
2. Kraujotakos sutrikimai ir širdies negalavimai
3. Skausmas
4. Virškinimo sistemos negalavimai
5. Nesunkūs akių sudirginimai
6. Alergija
7. Šlapinimo sistemos sutrikimai
8. Pūslelinė
9. Žaizdos ir sumušimai
10. Miego sutrikimai, nerimas, nuotaikos pablogėjimas
SXC.hu – Piedro Ricciarti nuotr.
