– šiandien lyg epidemija ritasi akių ligos, kurios vis dažniau užklumpa ir jaunus žmones. Kiek įtakos tam turi pasikeitęs gyvenimo būdas, ilgas darbas prie ekranų?
– Trumparegių žmonių daugėja dėl to, kad daugiau dirbame iš arti – patys kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kiti modernūs prietaisai čia niekuo dėti. Didesne dalimi akių ligos – katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija – jau vyresnių žmonių bėda. Gyvenimo trukmė pailgėjo, tad natūralu, kad ir tokių sutrikimų daugėja. O vaikų akių ligos – refrakcinės ydos, t.y. trumparegystė, toliaregystė ar nežymūs uždegimai – sudaro nedidelį procentą. Dar viena dalis pacientų – su kiauriniais akių sužeidimais, kurie nutinka dirbant fizinius darbus. Šiaip tokių traumų skaičius tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonominiu lygiu. Džiugu, kad dabar situacija, lyginant su ekonominės krizės laikotarpiu, stipriai pagerėjo. Bet šiaip darbo oftalmologams užtenka per akis.
– Vis labiau tobulėja kontaktinių lęšių gamyba. Ar jie leis išsivaduoti nuo akinių nešiojimo?
– Refrakcinės ydos pirmiausiai koreguojamos su akiniais. Tačiau kai jų nenorima dėl psichologinių priežasčių ar darbo pobūdžio nešioti, žmonės pasirenka kontaktinius lęšius. Būtent dėl jų nešiojimo kylančios komplikacijos šiandien tampa pasaulinio masto, ypač jaunus žmones liečiančia problema. Tai – civilizacijos progreso pasekmė, su kuria kovoti dar ieškoma būdų. Nėra nė dienos, kada stacionare neturėtume paciento, sergančio vienokia ar kitokia mikrobo ar grybelio sukelta ragenos infekcija. Jų gydymas sudėtingas, gali trukti ir mėnesius. Jei anksčiau kontaktinius lęšius gauti galima buvo tik specialiuose kabinetuose, dabar prekybos centruose stovi automatai ir jų prisiperka kas tik nori. Taip pat – vėliau pacientai nesilanko pas gydytoją, pamiršta elementarią higieną – prieš įsidedant ir išsiimant lęšius nusiplauti rankas.
Pixabay.com/skeeze nuotr.
– Žmonės vis dažniau pasiryžta trumparegystės ir toliaregystės korekcijos operacijai. Kokią čia matote riziką?
– Refrakcinė akių chirurgija šiandien stipriai ištobulėjusi. Technologijos žengia į priekį, tačiau nei sau, nei vaikui tokių operacijų nerekomenduočiau. Joks protingas akių gydytojas tokios operacijos sau neatlieka. Turime kokius keturis šimtus akių gydytojų, bet tikrai nedaug iš jų sutiktų su operacija. Paprasčiausiai žino, kokios galimos komplikacijos. Jos, kaip ir bet kokios chirurginės intervencijos atveju, visada įmanomos. Tiek refrakcinė chirurgija, tiek akiniai, kontaktiniai lęšiai – daugiau komercinė oftalmologijos dalis. Išties trumparegystė yra mažiausia poblema, nebent ji labai didelio laipsnio arba yra tinklainės plyšys ir atšoka.
– Vienas didžiausių uždavinių – suvaldyti aklumo link vedančią glaukomą. Kiek pasistūmėta šioje srityje?
– Turime naujų vaistų, galime anksti nustatyti ligą, tam visos priemonės prieinamos tiek miestų, tiek rajonų gydymo įstaigose. Tačiau per pastaruosius 20 metų yra stipriai pasikeitusi situacija. Anksčiau sergančiajam glaukoma būdavo skiriami dviejų rūšių vaistai. Jeigu jie nepadėdavo, ligonis būdavo iškart operuojamas. Dabar atsirado daug naujų efektyvių medikamentų. Viena vertus, tai didelis pasiekimas.
Kai gydome brandaus amžiaus pacientą, dažnai pakanka jam iki gyvenimo pabaigos skirti vaistus. Tačiau dabar dažnai neišeina išvengti ir operacijos. Jau ne vienus metus susiduriame su problema, jog tenka operuoti pacientą, prieš tai ilgus metus vartojusį vaistus, kurie turi šalutinį poveikį ir neigiamai veikia akies paviršių. Todėl rezultatas nebėra toks, koks būdavo anksčiau, kai pacientus operuodavome beveik negydytus. Tai vėlgi pailgėjusios gyvenimo trukmės problema.
Pixabay.com/Jason Shivers nuotr.
– Dar viena senstančios visuomenės bėda – amžinė geltonosios dėmės degeneracija, dėl kurios gydymo netyla diskusijos, nes ne visiems pacientams prieinami reikalingi vaistai.
– Prieš 20 metų ši liga būdavo negydoma. Dabar linkstama prie nuomonės, jog tokius ligonius reikia gydyti visą gyvenimą. Apie 2000 m. pasaulyje, o mūsų klinikose – apie 2007 m. atsirado vaistai, kuriuos suleidus tiesiai į akies stiklakūnį tam tikram laikui galima pagydyti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos šlapiąją formą. Tačiau gydymą vis reikia kartoti. Tačiau dabar rinkoje turime tik tris vaistus.
Vienas jų yra skirtas ne akių, o tiesiosios žarnos vėžiui gydyti, bet jis mažiausiai 100 kartų pigesnis už likusius du medikamentus. Poveikis šio vaisto gal ir toks pats, tačiau formulė visai kitokia, bet to, daugiau galimų šalutinių reiškinių sukelia. Tačiau kai pagal ministerijos patvirtintas indikacijas pacientui nėra kompensuojami brangesni vaistai, tenka išrašyti pigesnius, skirtus gydyti vėžiui, kuriuos apskritai paskirti galima tik ligoniui sutikus. Kiek žinau, dabar bus bandoma plėsti tų indikacijų sąrašą.
– Lietuvių oftalmologai žinomi pasaulyje?
– Kartu su Kauno klinikomis esame aukščiausiai Europoje kotiruojamų klinikų sąraše, jau yra atpažįstamų vardų. Tačiau nuolat reikia stengtis parodyti, kad Lietuva egzistuoja oftalmologijoje, nuolat skatiname rezidentus vykti į tarptautines konferencijas.
Pavyzdžiui, lyginant su kaimynėmis, mūsų šalyje puikiai išspręsta kataraktos gydymo problema. Tiek valstybinėse, tiek privačiose klinikose dirba aukšto lygio specialistai, eilės nėra didelės. Jei žmogus negali prisimokėti už geresnį lęšiuką, operacija jam nieko nekainuoja. Lenkijoje kataraktos operacijos žmogui prireikia laukti dvejus metus, panaši situacija Latvijoje. Taigi turime kuo pasidžiaugti.
VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro direktorius doc. dr. Rimvydas Ašoklis
Dosjė
1992 metais baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą.
1992 – 1995 metais studijavo oftalmologijos rezidentūroje ir nuo 1995 metų dirba gydytoju – oftalmologu VUL Santariškių klinikų Akių ligų centre.
1997 – 2001 metais studijavo medicinos krypties doktorantūroje ir sėkmingai apgynė disertacinį darbą tema – „Viso storio ragenos persodinimas į pasluoksnį guolį“ (eksperimentas).
Nuo 2002 metų – VUL SK Akių ligų centro direktorius.
Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje – yra Vilniaus krašto akių gydytojų draugijos pirmininkas, bei Lietuvos akių gydytojų draugijos valdybos narys. 2016 m. išrinktas Europos oftalmologų tarybos valdybos Rezidentūros mainų komiteto pirmininku.
Kalbėjosi Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/intographics nuotr.
