Grėsmė perdėta
Anot infektologo, keli aštrūs straipsniai žiniasklaidoje sukėlė paniką dėl šalyje kilusio gripo, tačiau iš tiesų kol kas panikuoti dėl gripo protrūkio neverta. Medikas įsitikinęs, jog daugiausia baimės ir nerimo sukelia informacijos stoka, o panika ir stresas silpnina imunitetą, todėl daro mus neatsparius infekcijoms.
“Gripas mėgsta vėlyvesnį metų laikotarpį, kai atmosferoje vyrauja santykinai didelė drėgmė, tuomet kvėpavimo takų ligos lengviau pažeidžia gleivinę, sudarydamos puikias sąlygas virusams patekti į kvėpavimo takus, – sako infektologas. – Kasmetės gripo epidemijos kyla gruodžio-vasario mėnesiais, tačiau šiemet gripo banga per šalį ritasi anksčiau nei įprastai.”
Virusai kasmet mutuoja
Gripą sukelia kelių tipų gripo virusai, kurių struktūra greitai kinta. Dabar į Lietuvą plūstelėjo A grupės virusas. Tipiški gripo požymiai yra staiga pakilusi tempertūra, šaltkrėtis, silpnumas, stiprus galvos bei raumenų skausmas, gali varginti sausas kosulys. Rečiau pasitaikantys gripo požymiai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas bei viduriavimas. “Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl pajutus pirmuosius gripo simptomus reikėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju, kuris žinos, kokius vaistus konkrečiam pacientui skirti ir kaip jį gydyti. Pasėdėjus poliklinikoje šalia sunkiai sergančio žmogaus, net ir lengvas peršalimas gali virsti sunkia infekcija, todėl geriausia išeitis – kviestis gydytoją į namus, – pataria medikas. – Bėda ta, kad jaunimas net sirgti neturi laiko, tačiau sergant gripu būtina laikytis lovos režimo bei gydytojo nurodymų. Tik tokiu būdu išvengsite komplikacijų ir neužkrėsite kitų asmenų.”
Gripu dažniausiai suserga atsparumo deficitą turintys žmonės. Tai gali būti bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kraujo, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Didesnė rizika susirgti sunkesnėmis gripo formomis nėščioms moterims, vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.
Pavojingas dėl komplikacijų
Medikas tikina, jog mirštama ne nuo gripo, o nuo žaibiškai sukeltų jo komplikacijų, kurias, beje, sukelia kiekvienas sezoninis gripas. Sergant gripu, labai susilpnėja apsauginės žmogaus organizmo funkcijos, todėl padidėja rizika išsivystyti rimtoms komplikacijoms. Neretai gripas komplikuojasi – išsivysto plaučių, prienosinių ančių bei vidurinės ausies uždegimai. Retesnės, bet daug pavojingesnės – širdies raumens, inkstų, smegenų uždegimų – komplikacijos. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei sergantysis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba ne visiškai pasveikęs eina į darbą.
Yra žmonių, kurie dėl vadinamojo genetinio atsparumo beveik niekuomet neserga gripu. Anot mediko, galima išvis niekuo nesirgti ir niekada nepersišaldyti, tačiau tai dar nereiškia, jog prasidėjus gripo epidemijai pavyks išvengti užkrato.
“Be abejo, stipresnis organizmas geriau kovoja su gripo sukėlėjais, ligos simptomų būna mažiau, o pati liga užtrunka trumpiau. Stiprus organizmas su gripu susidoroja per 2-3 dienas, – sako gydytojas. – Siekiant sustiprinti imunitetą, būtina vengti imunitetą silpninančių žalingų įpročių, grūdintis, sportuoti, maitintis visaverčiu, daug vitaminų turinčiu maistu. Būtina gerinti kepenų, virškinimo funkciją, nes tuomet organizmas lengviau kovoja su virusais. Gripo epidemijos metu būtina vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, tačiau jokiu būdu nereikia atsisakyti kasdienio pasivaikščiojimo gryname ore. Kasdien keletą kartų per dieną reikia išvėdinti patalpas, kad ore sumažėtų mikrobų. Lankantis sveikatos priežiūros įstaigose ar slaugant ligonį namie, patariama dėvėti medicininę kaukę.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Autorės nuotr. Gydytojas infektologas Algimantas Baublys siūlo stiprinti organizmą bei nepamiršti gerai išsimiegoti ir būti gerai nusiteikusiems.
