Neramina kvapiosios rūkymo medžiagos
šiauliuose vykusioje konferencijoje apie maistą S. Ščeponavičienė nuramino, jog 360 maisto priedų visuose produktuose nenaudojomi. Visi E suskirstyti į 26 funkcines grupes: dažiklius, stabilizatorius, konservantus, antioksidatorius, tirštiklius, saldiklius, emulsiklius, skonio stiprintojus ir panašiai.
Atskirose maisto produktų grupėse leistini naudoti tam tikri maisto priedai. Jei natūralių sulčių gamyboje jokie priedai neleistini, tai nektarų gamyboje jau galima naudoti eilę maistinių priedų.
„Maisto priedai yra per daug eskaluojama tema. Lietuvoje yra didesnių problemų. Labai svarbu, kad būtų sudaryta galimybė pasirinkti, kokį produktą įsigyti: su maistiniais priedais ar be jų“, — mano S. Ščeponavičienė.
šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai atliko 7420 patikrinimų dėl maisto priedų naudojimo ir nustatė 39 pažeidimus — receptūrose nenurodoma, kad naudojami maisto priedai.
Europos maisto saugos tarnyba uždraudė naudoti maisto dažiklį Red G (E 128), kuris organizme virsta į aniliną, gali būti kancerogeninis, genotoksiškas.
Europos saugos tarnyba taip pat paskelbė nuomonę dėl 11 kvapiųjų rūkymo medžiagų. Jos išvadoje teigiama, kad dviejų iš šių medžiagų (Scansmoke SEF 7525 ir Smoke Concentrare 809045) saugos ribos yra priartėję prie ribinių, galinčių turėti įtakos sveikatai, tokios medžiagos neleidžiamos naudoti.
Sunerimta dėl nitritinės druskos
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai atliko ir mėsos gaminių rizikos vertinimą.
Ant atviros ugnies kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius — nitrozaminus, kurie susidaro aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje.
Siekiant apsaugoti Lietuvos vartotojus nuo nitrozaminų, Lietuvos standarto LST 8 punkte nurodoma: „Dešrelių, skirtų kepti ar tiekiamų į rinką su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais, gamyboje neleidžiama naudoti nitritų ir nitratų“.
Pasak S. Ščeponavičienės, prekybos įmonėse galima rasti mėsos gaminių be nitritų. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.
Išeitis — brangesnė kokybė
Ar Lietuva turi pasirinkimą tvirtinant maisto priedus ir ar gali atmesti tai, ką siūlo Europos Sąjunga?
„Ne. Lietuva turi savo balsą, bet maža šalis turi mažas mokslinių tyrimų galimybes“, — atsakė specialistė.
Lietuva saviems gamintojams gali taikyti nacionalinius sprendimus. Vienas iš jų yra nenaudoti priedų tradiciniuose, kultūros paveldo produktuose. Bet, pavyzdžiui, jei Lietuvos gamintojai vaisvandeniuose vietoje saldiklių naudos tik cukrų, į Lietuvą bus įvežama iš ES šalių įvairi produkcija, nes prekių judėjimas yra laisvas.
Pasirinkimas, anot S. Ščeponavičienės, yra, galima pirkti ekologišką produkciją, bet jos galiojimo laikas trumpesnis ir ji brangesnė.
„Lietuva nepriskiriama prie aukšto ekonominio išsivystymo šalių. Maistas su priedais yra ekonominės klasės ir jį gali nusipirkti didžioji dalis vartotojų, kuriai ekologiška produkcija yra per brangi“, — sakė specialistė.
Papildai įvežami tonomis
Rimtesne problema ji laiko maisto papildus, kuriais pernai prekiavo 252 didmeninės ir mažmeninės įmones bei per pusantro tūkstančių vaistinių.
2009-aisiais į Lietuvą įvežta 117 tonų maisto papildų iš JAV, Kanados ir kitų šalių. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių vartotojų skundų pernai pasitvirtino 816. 18 nusiskundimų gauta dėl maisto papildų.
„Daug nusiskundimų buvo ir dėl šaltalankių aliejaus, nustatyta, kad jis neatitiko šiam aliejui keliamų reikalavimų.
Lietuva nepriklauso šalims, kuriose maisto papildai naudojami gausiai, tačiau juos reikia vartoti saikingai ir esant būtinybei bei pasitarus su gydytoju„, — sakė S. Ščeponavičienė.
Angelė MOCKUTĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. „Lietuvos gamintojams galima nurodyti nevartoti maisto priedų, tačiau jų į mūsų rinką pateks iš kitų šalių“, — sakė Snieguolė ščeponavičienė
“Šiaulių kraštas”
