Buvo pavyzdys
R. Šemeta sako, kad gimdymas yra fiziologinis procesas, o ne liga. „Gimdyti moterys gali be skausmo, nes visi fiziologiniai procesai turėtų būti neskausmingi, – įsitikinęs medikas. – Domėjausi kuo platesniais gimdymo aspektais: religiniu, istoriniu, fiziologiniu, psichologiniu. Vėliau tai kuo detaliau aprašiau savo knygose. Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.“
Pastaraisiais metais jis ypač domisi neurolingvistiniu programavimu. Tai – nauja ir populiari psichologinė kryptis, kurios daug nuostatų tinka ir rengiant nėščiąsias gimdyti.
– Bendradarbiaujate su JAV ir Rusijos gydytojais, esate populiarių straipsnių autorius. Nuo ko prasidėjo jūsų veikla, kaip atsirado „Nėščiųjų sveikatingumo mokykla“?
– Ji atsirado kaip dienos stacionaras 1988 metais, remiantis Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministro, akademiko J. Čazovo įsakymu kurti dienos stacionarus. Lietuvoje tai buvo negirdėta. Panemunės ligoninės, kur tuo metu dirbau, vyriausiasis gydytojas liepė man kurti dienos stacionarą.
Moterys kelioms valandoms ateina į dienos stacionarą, joms atliekamos reikalingos procedūros, pavyzdžiui, suleidžiami vaistai. Po to pacientės išeina namo, joms nereikia gulėti ligoninėje.
Prisimenu, buvo birželio pradžia. Vežiausi su savimi pilną krepšį knygų, kad moterims nebūtų nuobodu. Sudariau aktyvią dienotvarkę: rytą – pasivaikščiojimas miške su kvėpavimo gimnastika, parėjus po valandos – deguonies kokteilis su sultimis, po to – paskaita, pietūs, poilsis ir grįžimas namo.
Pradėjom registruoti norinčias – eilės susidarė dviem mėnesiams į priekį.
Vilniaus Antakalnio klinikose buvo gydytojų tobulinimosi institutas, į kurį susirinkdavo gydytojai iš Sovietų sąjungos respublikų. Jie būdavo atvežami į Panemunę apžiūrėti mūsų stacionaro kaip pavyzdžio.
Natūralumas nenaudingas farmacininkams
– Savo paskaitose užsimenate apie dvasinę akušeriją. Kas tai?
– Dvasinė akušerija padeda suprasti, kad gimdymo problema glūdi viršutinėje kūno dalyje (rodo į galvą). Gimdant į vaiką reikia žiūrėti kaip į sąmoningą, protingą būtybę. Šiame procese svarbūs psichologiniai veiksniai.
Dvasinę akušeriją propaguoja rusų gydytojo I. Čarkovskio mokykla, M. Trunovas, L. Kitajevas. Jie populiarino, važinėjo po užsienį, o mes važinėjome pas juos. Bendraudami atsirinkom svarbiausius, įdomiausius dalykus.
– Kas lemia sėkmingą gimdymą?
– Svarbiausia – mąstymas. Medikai dažnai pažeidžia pasekmės ir priežasties dėsnį: su medikamentais šalina skausmą, bet nemoko elgesio, kad skausmo visai nebūtų.
Kai kam neparanku – visame pasaulyje 80 procentų moterų gimdo su epidūru. Farmacijos kompanijoms tai milijardai dolerių. Kam propaguoti nenaudingą sistemą, kai moterys gimdo natūraliai be skausmo? Anesteziologams irgi neparanku.
– Koks gydytojo vaidmuo gimdyme?
– Geras tas akušeris-ginekologas, kuris gimdymo metu pastebi, kad gamta jau padarė viską ir dabar jo eilė įsiterpti. Negalima grubiai pažeidinėti gamtos dėsnių, pavyzdžiui, atėjus teoriniam gimdymo terminui dažnai dirbtinai iššaukiamas gimdymas.
– Ar natūralių gimdyvės ir kūdikio poreikių paisoma tik motinai ir kūdikiui palankiose ligoninėse?
– Motinai ir kūdikiui palankios ligoninės yra Kaune, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje, Pasvalyje. Šiaulių Motinos ir vaiko klinika dar tik siekia motinai ir kūdikiui palankios ligoninės statuso.
šio to pasiekta naujagimiams, bet apie motinai palankią ligoninę nekalbama, nes vos ne iš pagrindų reikėtų keisti visą gimdymo pagalbą. Tai neparanku, nors pasaulyje vyksta kongresai, žinomiausi pasaulio ginekologai kelia šituos klausimus, o Lietuvoje apie tai kalbėti nėra noro.
Vilniuje veikiantis Prieraišiosios tėvystės centras bando klibinti sistemą, bet sveikatos apsaugos ministro padėjėjai, deja, nelabai tais klausimais apsišvietę.
Motinai palanki ligoninė remiasi natūraliu gimdymu. Dauguma moterų negimdo, už jas pagimdoma. Jos nežino, ką turi daryti. Tikras pasiruošimas gimdymui nėra tik sanitarinis švietimas.
Taip, gydytojai papasakoja, suteikia informacijos, bet tai – ne paruošimas, jei gimdyti atėjusi moteris bijo. Baimė gimdyti reiškia, kad moteris nepasiruošusi.
Sveikatos apsaugos ministro padėjėjai, nelabai tais klausimais apsišvietę.
APKLAUSA
Ar buvote patenkinta medicinos priežiūra gimdymo metu?
Ramunė, ketverių Sauliaus ir pustrečių Aisčio mama:
– Kai gimdžiau pirmąjį sūnų, vyras dalyvavo, masažavo sąrėmių metu, personalas jam pasiūlė nukirpti virkštelę. Antrasis gimė šiaulių Motinos ir vaiko klinikoje. Medikai dėmesingi: sudarytos geros sąlygos, į visus mano prašymus buvo atsižvelgta. Bet draugei nelabai malonius įspūdžius paliko. Sakė, kad niekam nebuvo įdomu, kaip ji jaučiasi. Bet gal jai taip tik atrodė dėl hormonų poveikio – moterys ypač jautrios ir pažeidžiamos po gimdymo.
Živilė, šešerių Miko ir trejų Jonitos mama:
– Abu gimdžiau natūraliai, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose. Man svarbu buvo rasti gydytoją, kurio ir mano vertybės būtų panašios, kuriuo pasitikėčiau, kuris kritiniu momentu neskubėtų pjauti ir kirpti apsidrausdamas, o priimtų mamai ir vaikui palankų sprendimą, net jeigu kartais tai nelabai įtelpa į protokolo rėmus.
Kristina, šešerių Agnės, trejų Marijos ir pusės metų Dovydo mama:
– Pirmąjį vaikelį gimdžiau ligoninėje. Buvau nusiteikus, kad galiu pati, o gydytoja, tik pamačiusi mano pilvą, pradėjo aikčioti, su liniuote matuoti ir spėlioti, kad vaikas bus didesnis nei 5 kilogramų. Gąsdino, nors gimdymo eiga buvo gera. Neatlaikiusi daktarės spaudimo sutikau, kad būtų atliktas cezario pjūvis. Po to dar ilgai negalėjau apie tą patirtį kalbėti – ašaros tvenkėsi.
Antrąjį gimdžiau namie, su pribuvėja, natūraliai. Vyrui – didelė atsakomybė, o man jausmas nuostabus. Patikėjau, kad galiu pati pagimdyti. Trečią gimdžiau ligoninėje, bet ne šiauliuose, o Kaune. Namie, gal per didelė atsakomybė, o su trečiu vaikeliu jau turėjau pakankamai patirties, jaučiausi tvirtesnė atlaikyti neigiamą įtaką. Akušerė buvo nuostabi, šilta, o gydytoja nervino su draudimais negerti vandens gimdymo metu ir panašiais.
Janina, aštuonerių Andrėjos, ketverių Gretos ir vienerių Margaritos mama:
– Natūraliai, bet pirmus du vaikelius – su epidūru, nes gydytojai primygtinai siūlė. Tuo laiku buvo populiaru gimdyti su nuskausminimu. Gal buitinės sąlygos buvo nekokios: langai kiauri žiemą, bet tai man nerūpėjo. Margarita gimė naujoje klinikoje. Ten akušerė skatino gimdyt natūraliai.
Kalbino Irena BUDRIENĖ
R.šemetos asmeninio archyvo nuotr.
“Šiaulių kraštas”
