Tyrimą atlikusi Valstybinė medicininio audito inspekcija konstatavo, kad greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai dažnai nesuteikia kvalifikuotų paslaugų, specialistams stinga kompetencijos, nenaudojama reikiama įranga, netinkamai pildomi dokumentai. Inspekcija GMP stotims turėjo pastabų ir dėl neracionaliai panaudotų lėšų.
„Ištyrėme 30 proc. gyventojų mirtimi pasibaigusių iškvietimų ir paaiškėjo, kad tais atvejais gaivinimo veiksmai buvo netinkami arba iš viso neatlikti. Greitosios pagalbos stotys aiškindavo, kad buvo kažkas daroma, tačiau tie veiksmai neaprašyti“, – tvirtino Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.
Tad galima sakyti, kad neretai skubi medicinos pagalba tebuvo afiša. O koks likimas laukia provincijos gyventojų, kai kilus pavojui jiems teks pasiekti didesnes ligonines? Pasiseks ar ne – lyg rusiška ruletė.
Pasak Medicininio audito inspekcijos direktorės, teikti kuo daugiau ir kokybiškų paslaugų neskatina dabartinė sistema, kai GMP darbuotojams mokama už darbo valandą.
Nemoka naudotis įranga
„Specialistų kompetencija šioje srityje labai svarbi. Per vadinamąją auksinę valandą galima išgelbėti žmogaus gyvybę, jei tinkamai suteikiama greitoji pagalba. Deja, po tyrimo tenka konstatuoti šios pagalbos spragas. Įstaigų vadovai skundėsi, kad mokami kursai greitosios pagalbos specialistams yra per brangūs“, – pasakojo R.Navickienė.
Pasak Medicininio audito inspekcijos atstovų, GMP paslaugas teikiančios įstaigos turi pakankamai automobilių, juose yra moderni įranga. Tačiau iš to naudos mažai, nes GMP brigados, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, dažnai nemoka ja naudotis.
„Mūsų šalyje dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, tad svarbu teikiant atitinkamą pagalbą pasinaudoti elektrokardiografu. Tačiau daugeliu atveju to nebuvo daroma. Teko matyti, kad kai kurie prietaisai net neišpakuoti“, – kalbėjo R.Navickienė.
Pasak inspektorių, vos 7 proc.GMP stočių darbuotojų yra gydytojai, kiti – bendrosios pagalbos slaugytojai. O beveik kas dešimto greitosios pagalbos specialisto amžius – per 60 metų. Tad nenuostabu, kad pristinga kompetencijos.
Tikrintojams nuostabą sukėlė ir tai, kad iš šalyje esančios 61 greitosios pagalbos įstaigos tiktai 45-iose įdiegta kompiuterinė iškvietimų registravimo sistema. Kitur iškvietimai registruojami ranka sąsiuvinyje, nors tai prieštarauja sveikatos apsaugos ministro įsakymui.
Abejoja centralizavimo nauda
Medicininio audito inspekcija siūlo centralizuoti GMP paslaugas ir įkurti Lietuvoje 6–8 centrines dispečerines. Tačiau rajonų GMP specialistai mano, kad centralizuojant šias paslaugas gali nukentėti operatyvumas ir gyventojų sveikata.
„Mūsų dispečeriai geriausiai žino rajono vietoves, keliukus, gatves. Tai suteikia galimybę kur kas greičiau pasiekti ligonį“, – GMP paslaugų centralizavimo nauda abejojo Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė.
Anot jos, optimizuoti reiktų atskirai veikiančias miestų ir rajonų (pvz., Panevėžio miesto ir rajono) greitosios pagalbos stotis, o rajoninių centralizavimas naudos nesuteiktų.
„šalyje greitosios pagalbos sistema nėra bloga, ji prieinama žmonėms. Tad reformuojant ją svarbu išsiaiškinti, ar nenukentės gyventojai“, – tvirtino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Medikus vargina girtuokliai
Parlamentaras pabrėžė, kad turėtų būti teikiama skubi būtinoji pagalba, tačiau dabar GMP darbuotojams tenka ir dalis šeimos gydytojų funkcijų. Anot A.Matulo, statistika rodo, kad greitoji pagalba dažniau kviečiama po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
„Galima manyti, kad gyventojams svarbiau darbas, o ne sveikata. Jie nesikreipia į gydytojus planine tvarka, o gelbėjasi kviesdami greitąją pagalbą. Ministerijos raštu tokių problemų neišspręsime, gyventojus reikia šviesti, kad savo sveikata būtina rūpintis laiku“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė A.Gaigalienė apmaudavo, kad darbą apsunkina socialinės šalies problemos – dažniausiai girtavimas.
Trūksta skaidrumo skirstant lėšas
Medicininio audito inspekcija nurodė, kad GMP įstaigų kokybiškiau dirbti neskatina mokėjimo už paslaugas tvarka. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, jau pusmetį tirianti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija skirsto valstybės biudžeto lėšas ir kontroliuoja jų panaudojimą, tvirtina nustačiusi, kad kai kurios teritorinės ligonių kasos lėšas greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjams skirsto savo nuožiūra, o ne remdamosi sveikatos apsaugos ministro 2004 m. patvirtintu įsakymu.
šis reglamentuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų paskirstymą pagal gyventojų skaičių ir kaimo gyventojų išlaidų koeficientą.
Antikorupcijos komisijos duomenimis, dėl šių priežasčių įstaigos kartais gauna gerokai mažesnes lėšas, o mažiau finansuotinos gauna daugiau. Dažniausiai tokiomis esą tampa privačios greitąją medicinos pagalbą mieste teikiančios įstaigos.
Pasak Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio, ligonių kasos tvarkosi taip, lyg būtų atskiros, niekam nepavaldžios institucijos, niekas nekontroliuotų ir nežinotų, kaip jos naudoja iš valstybės biudžeto gautus pinigus.
Komentaras
Ligonių kasos turėjo kontroliuoti griežčiau
Janina Kumpienė, sveikatos apsaugos viceministrė:
Sudaryta darbo grupė ieško sprendimų, kaip patobulinti GMP paslaugas. Planuojama keisti mokėjimą, kad jis skatintų geriau dirbti. Vienas esminių pasiūlymų – centralizuoti GMP dispečerines, kurias dabar turi kiekviena įstaiga. Reikės apsispręsti, kiek dispečerinių pakaktų Lietuvai. Taip pat reikia aiškiau surašyti teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimą už GMP paslaugas. Dabar tai reglamentuoja 3 sveikatos apsaugos ministro įsakymai.
Teritorinės ligonių kasos, skirstydamos greitosios pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms iš Valstybinės ligonių kasos gaunamas lėšas, skirtingai interpretuoja teisės aktus, todėl atsiranda visokių įtarimų. Valstybinė ligonių kasa turėjo kontroliuoti, kad tokių skirtumų nebūtų.
Vida Tavorienė
