Daugiau nemokamų dozių
„Sezoniniam gripui esame visai neblogai pasirengę: nupirkta 120 tūkstančių vakcinos dozių, skirtų nemokamai skiepyti gripo komplikacijų rizikos grupėms priskiriamus asmenis. Dar žadama papildomai nupirkti 40 tūkstančių dozių. Kitiems taip pat prieinama sezoninio gripo vakcina, tik reikia nusipirkti ir pasiskiepyti. Kai kurios įmonės turi gerą praktiką – užmoka už savo darbuotojų skiepijimą“, – sakė Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius habil. dr. Arvydas Ambrozaitis.
Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, šiemet beveik dešimtadaliu daugiau nupirkta vakcinų, skirtų skiepyti nemokamai. Šiais metais farmacininkai pigiau pardavė vakciną. Palyginti su 2008 metais, vakcinos kaina sumažėjo 17,5 proc., o palyginti su užpraėjusiais metais, kone trimis penktadaliais.
ši gripo vakcina pasieks 435 gydymo įstaigas. Nemokamai skiepytis gali vyresni nei 65 metų ir bet kokio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.
Nauja vakcina Lietuvą pasieks gegužę
Tačiau, pasak gydytojo infektologo A.Ambrozaičio, kur kas menkiau šalis pasirengusi pandeminiam gripui. „Dauguma Vakarų šalių, kur politikai supranta naujojo gripo grėsmę, sudarė išankstines sutartis su farmacijos bendrovėmis dėl vakcinos nuo pandeminio gripo pirkimo. Štai, pavyzdžiui, Airija, kur gyvena apie 4,5 mln. gyventojų, užsisakė 9 milijonus dozių – kiekvienam žmogui po dvi. Nauja vakcina jau naudojama“, – tvirtino Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas.
Naują vakciną kūrusios stambios farmacijos kompanijos reikalavo iš anksto įsipareigoti ją pirkti ir mokėti didelius pinigus. Lietuva to nepadarė, todėl naujos vakcinos dar neturime. Maža to, naujai vakcinai ir antivirusiniams vaistams įsigyti valstybė numatė tik 1,7 mln. litų, nors Vyriausybės buvo prašoma skirti 5 mln. litų vakcinai nuo pandeminio gripo. Manoma, kad pandemijos atveju gripu gali susirgti iki trečdalio šalies gyventojų.
Nutarta, kad iš skirtų 1,7 mln. litų vienas milijonas teks antivirusinių vaistų rezervui papildyti, o 700 tūkst. litų – naujai vakcinai pirkti. „šios vakcinos užteks paskiepyti medikams ir kitam gydymo įstaigų personalui, kuriems yra didžiausia rizika užsikrėsti nuo pacientų, – maždaug 18 tūkstančių žmonių. O vakciną gausime ne anksčiau kaip kitų metų gegužės mėnesį“, – aiškino profesorius A.Ambrozaitis.
Tačiau gydytojas infektologas pastebėjo, kad situacija nėra beviltiška. Anot jo, yra sukauptas antivirusinių vaistų rezervas, bet jo pakaktų 6 proc. Šalies gyventojų. „Be to, Meksikoje atliktų tyrimų duomenys, nors jie dar preliminarūs, leidžia teigti, kad sezoninio gripo vakcina iš dalies gali apsaugoti nuo pandeminio gripo viruso, ypač nuo sunkių formų“, – sakė gydytojas infektologas.
Tyrimai – skiepų naudai
Tačiau aktyviai propaguojami skiepai, kaip pagrindinė profi laktikos priemonė, bei jų nauda vis dažniau kelia nemažai klausimų ir abejonių daugeliui žmonių. Nemažai sveikatos sutrikimų ar net mirties atvejų įvairiose šalyse žmonės sieja su vakcinos panaudojimu.
„Dabar yra nemažai skiepų opozicionierių, didelių antivakcininių judėjimų. Kaip specialistas manau, kad skiepai – vienas didžiausių medicinos pasiekimų. Anksčiau milijonai vaikų mirdavo nuo vaikiškų ligų, dabar vakcina išgelbėja daug gyvybių“, – dėl skiepų naudos neabejoja profesorius A.Ambrozaitis. Gydytojas pripažino, kad skiepai gali sukelti ir nepageidaujamas šalutines reakcijas, tačiau vakcina turi nepalyginamai didesnę nauda nei galimą kenksmingumą.
„Medicinoje nebūna šimtaprocentinių sprendimų, tačiau visada reikia įvertinti naudos ir šalutinio poveikio santykį“, – samprotavo Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas.
Anot jo, nėra įrodyta, kad skiepai sukelia autizmą, išsėtinę sklerozę ar vėžį, kaip teigia skiepų skeptikai. „Moksliniais tyrimais įrodyta vakcinų nauda, pavyzdžiui, skiepijimas nuo gripo duoda didelę ekonominę naudą valstybei. Skiepai daugiau naudos duoda ne konkrečiam žmogui, o visuomenei, ekonomikai. Skiepų nuo gripo tikslas – sumažinti ne sergamumą, o mirtingumą ir komplikacijų dažnį, ypač rizikos grupėms“, – pabrėžė A.Ambrozaitis.
Išprovokavo alerginę ligą
Pasak natūralios medicinos atstovų, moksliniai tyrimai atliekami dėl skiepų naudos, tačiau netyrinėjama, kokia galima skiepų žala žmogaus organizmui. Tyrimus užsako tie, kas turi daug pinigų. O kaip sako liaudies patarlė, kieno vežime sėdi – to ir dainą dainuoji.
„Mūsų šeima nesiskiepija. Asmeninė patirtis rodo, kad skiepai gali išbalansuoti imuninę sistemą ir pabloginti jos būklę“, – sakė gydytoja klasikinė homeopatė Jurgita Pinikienė.
Gydytoja pasakojo, kaip jos šeimos nariui po erkinio encefalito skiepų (praėjus 15–20 minučių po jų) atsinaujino šienligė. Šią alerginę ligą, prasidėjusią po patirtos traumos, J.Pinikienė jam jau buvo padėjusi įveikti homeopatiniais vaistais. „Skiepai gali paspartinti ir išprovokuoti lėtinių ligų, kuriomis žmonės linkę iš prigimties sirgti (cukrinio diabeto, psoriazės, egzemos, Parkinsono, Alzheimerio), atsiradimą.
Skiepai išmuša iš pusiausvyros imuninę sistemą, ypač labilią, nesubalansuotą. Paskiepiję dažnai sergančius, alergiškus vaikus, manau, tik pabloginsime jų sveikatos būklę. Galbūt gripu jie ir nesusirgs, bet bus kitų bėdų“, – savo nuomonę išsakė gydytoja homeopatė.
Anot J.Pinikienės, mažiau pavojų skiepytis sveikiems žmonėms, tačiau ar verta tą daryti, jei sveika imuninė sistema susitvarko su gripu?
Gydytoja homeopatė neabejoja, kad susirgus gripu ar kita virusine kvėpavimo takų infekcija geriausias vaistas yra poilsis namie. „Tokiu atveju nereikia eiti į darbą ar į mokslus, o gulėti lovoje, gerti daug skysčių. Tai daug geriau nei skiepai“, – įsitikinusi J.Pinikienė.
Ne į naudą ir bauginimai dėl pandemijos. Išsigandę žmonės priima neadekvačius sprendimus, o susirgę prasčiau sveiksta.
Vienas iš ginklų prieš gripą – asmeninė higiena
Greta Amasenkovaitė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė:
Visas užkrečiamąsias ligas padeda įveikti asmeninė higiena. Taigi ir nuo gripo viruso apsisaugoti galima laikantis higienos. Reikia dažnai ir kruopščiai plauti rankas, ypač po kontakto su ligoniais, jų daiktais, dėvėti marlines kaukes. Kai plinta virusas, reikėtų vengti masinių susibūrimo vietų, kontaktų su sergančiaisiais. Kosint ir čiaudint reikia servetėle prisidengti burną. Pajutus pirmuosius ligos požymius, turėtumėte likti namuose, nevesti vaikų į darželį ar mokyklą. Tačiau žinome, kad daug žmonių nesilaiko šių rekomendacijų. Kita profi laktikos priemonė – skiepai. Praeitą žiemos sezoną Lietuvoje nuo gripo buvo pasiskiepiję 7,8 proc. gyventojų. Tai, palyginti su Vakarų šalimis, nedidelis skaičius. Jau trečią sezoną rizikos grupės žmonės skiepijami nemokamai. Ar pasiskiepiję žmonės išvengia gripo, duomenų nėra, nes niekas jų nerenka. Kasmet šalyje ūminėmis kvėpavimo takų ligomis serga 350–500 tūkst. žmonių, iš jų 50–100 tūkst. – gripu
Vida Tavorienė
Martyno Vidzbelio nuotr.
