Farmacijos pramonei – milijardai
Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vakcinų gamybos gamyklos. Farmacininkai vėl prognozuoja pelnus – gripo verslas klesti.
šūkis „Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo“ tapo klestinčio gripo verslo garantu. Tai kartoja ir visuomenės sveikatos sergėtojai, ir gydytojai, ir politikai. Užuot efektyviau skatinus žmones stiprinti imunitetą, grūdinti organizmą, laikytis higienos ir gyventi sveikai, propaguojami skiepai.
Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus ažiotažą dėl gripo, skiepų ir antivirusinių vaistų yra pavadinęs itin pavykusiu farmacijos kompanijų verslo planu.
Panašias išvadas padarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, atlikusi tyrimą dėl farmacijos koncernų poveikio informacinei kampanijai apie paukščių ir kiaulių gripą. Buvo pranešta, kad PSO, Europos Sąjungos organizacijos nepagrįstai kėlė nerimą ir baimę, o nacionalinės vyriausybės iššvaistė didžiulius pinigus. Pareikšta, kad panikos burbulą išpūtė PSO, o kovos su pandemijos gripu sprendimams įtaką darė farmacijos pramonė.
Britų medicinos žurnalo žurnalistai išsiaiškino, kad mokslininkams, teikusiems pagrindines rekomendacijas dėl skiepų nuo kiaulių gripo, mokėjo farmacijos kompanijos.
Nerimas dėl vakcinos pagaminimo datos
„Po pernykščių įvykių liko neatsakytų klausimų, kurie neleidžia pasitikėti farmacininkais. Jeigu buvo nustatyta, kad farmacijos kompanijos piktnaudžiavo Europos mastu, to turbūt neišvengta ir Lietuvoje. Buvo žaidžiama žmonių jausmais, todėl sunku buvo išvengti baimių ir panikos. Tą pati patyriau“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė.
Maža to, parlamentarė išsiaiškino, kad nupirktos iš dviejų komponentų susidedančios pandeminio gripo vakcinos galiojimo laikas kelia dvejonių. Viename buteliuke esantis preparatas galioja iki kitų metų spalio, o kito buteliuko turinys – iki šių metų spalio pabaigos. Vakcina gaunama tik sumaišius abu komponentus.
„Jeigu vakciną, kurios nurodytas galiojimas 2 metai, galima naudoti tik iki šių metų spalio, vadinasi, ji turėjo būti pagaminta 2008 metų spalį, kai dar nebuvo pandemijos požymių. Ar gali būti, kad farmacininkai jau žinojo, kad bus pandemija?!“ – skiepų galiojimo laikas pribloškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę.
šiemet pavasarį Seime vykusiame nacionaliniame gripo forume A.Zuokienė savo susirūpinimą išsakė Europos Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro gripo koordinatoriui, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė. Europos institucijos atstovas pareiškė, kad šio prieštaravimo nesvarstė. Dėl vakcinos pagaminimo ir galiojimo datos nieko paaiškinti negalėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Ministras jautė spaudimą
Pasak parlamentarės, perkant vakciną padaryta ir daugiau klaidų. „Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną. Galėjome įsigyti už pusę kainos ar net dar pigiau. Kai jau buvo nuslūgusi gripo banga ir tapo aišku, kad dalis skiepų nebus panaudota, reikėjo derėtis dėl nuolaidų“, – įsitikinusi A.Zuokienė.
Farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ pagamintos vakcinos „Pandemrix“ 27 tūkst. dozių skiepų Lietuva atsivežė iš Olandijos. Viena dozė kainavo apie 37 litus. Didžioji dalis vakcinos nepanaudota, todėl, lapkričio 1 d. pasibaigus galiojimui, ji turi būti utilizuota.
Be to, įsigyjant vakciną nepasirūpinta visais reikiamais leidimais. Perpirkdama skiepus iš kitos šalies, Lietuva turėjo gauti Europos vaistų agentūros preparato lygiagretaus platinimo leidimą, tačiau jo net neprašė.
Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gynėsi, kad visos Europos Sąjungos šalys naudojosi supaprastintomis vakcinos įsigijimo procedūromis, taip elgėsi ir Lietuva. Tokios buvo PSO ir Europos Komisijos rekomendacijos.
„Rinkoje vakcina nebuvo pardavinėjama, todėl galėjome įsigyti tik iš kitų šalių. Gavome pasiūlymų iš švedijos, Olandijos. Su pastarosios vyriausybe labai greitai sutarėme“, – pareiškė A.Čaplikas.
Tuometinis sveikatos apsaugos ministras aiškino, kad situacija buvusi neeilinė. „Aš nenorėjau pirkti vakcinos ir tą ne kartą sakiau, tačiau buvo sukelta tokia isterija, kokios nebuvo per visus nepriklausomybės metus. Nevykdėme visų rekomendacijų ir nepirkome už 50 mln. litų, kaip iš pradžių buvo reikalaujama. Kitos šalys išleido šimtus milijonų“, – pripažino A.Čaplikas.
Farmacininkų apetitai didėja
Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, ir Lietuvoje yra žmonių, kuriems tokios panikos buvo, yra ir bus naudingos. „Kai kuriuos iš jų pernai matėme per televiziją, tad nesudėtinga įvardyti, kas dalyvavo šioje propagandos kampanijoje“, – tvirtino Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.
D.Kepenis viliasi, kad tokia patirtis padės žmonėms atsirinkti, kur tiesa, o kur melas. „Apie gripą, kitas ligas, skiepus, vaistus yra daug įvairios informacijos. Internete galima rasti sukurtų filmų, kuriuose kalbama apie pasaulio farmacininkų tikslus ir veikimo būdus. Reikia daugiau apie tai kalbėti, teikti pavyzdžių. Štai mano kaimynystėje gyvenanti visa šeima pasiskiepijo nuo gripo – du iš penkių narių susirgo. Mes niekada nesiskiepijame ir gripu nesergame“, – teigė sveikos gyvensenos puoselėtojas.
Anot D.Kepenio, farmacininkų apetitai tik didėja. „Jie sugalvos naujų įtikinėjimo formų, naujų mokslinių atradimų ir mes vėl saujomis valgysime vaistus, mus ragins skiepytis nuo naujų ligų. Reikia drąsiai sakyti, kad Lietuvoje kasmet suvalgome nereikalingos chemijos už daugiau nei pusantro milijardo litų. Šimtai gydytojų tam pritaria. Svarbu, kad žmonės išmoktų kritiškiau vertinti gripo ir kitų ligų keliamas grėsmes bei pasidarytų tinkamas išvadas“, – kalbėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.
Aiškintis, kas kėlė paniką, nenorima
Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė
Europos Taryboje buvo skaitomas raportas, kuriame įvardyti žmonės, kėlę gripo pandemijos paniką ir už tai iš farmacininkų gavę atlygį. ES šalims narėms buvo rekomenduota taip pat atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kas skatino grėsmę. Tik mūsų atsakingos institucijos to nenori daryti. Nepanaudotoms vakcinoms išmestus valstybės pinigus galima buvo išleisti sveikatos profilaktikos tikslams, rekomendacijoms, kaip stiprinti imunitetą, sveikos gyvensenos propagandai. Kyla klausimas, kodėl nekeliama panika dėl savižudybių, laiku nediagnozuotų vėžinių susirgimų ir kt.
Albertas Bertulis, Lietuvos vaistų gamintojų asociacijos vadovas
Ne pirmą kartą farmacijos kompanijos nepagrįstai užsipuolamos dėl lobizmo. Mes manome, kad tai subjektyvu. Kuo nors apkaltinti paprasta, tačiau tam reikia įrodymų. Bent Lietuvoje nebuvo tyrimų, kuriais būtų buvę nustatyta, kad kompanijos įsivėlė į tokius dalykus.
Vida Tavorienė
SXC.hu.nuotr.
