Lietuva – ne išimtis. Šią direktyvą į nacionalinę teisę solidariai perkėlė visa Europa, siekiant užtikrinti laisvesnį pacientų judėjimą tarp ES šalių, kad jie galėtų lengviau gauti norimas paslaugas.
Taigi nuo spalio 25 d. mūsų kraštiečiai galės vykti į minėtas valstybes, o jose gavę reikiamas medicinos paslaugas ir grįžę į Lietuvą, galės kreiptis į 5 teritorines ligonių kasas (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, šiauliuose ir Panevėžyje), kad jiems būtų kompensuotos patirtos išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, mūsų šalies pacientams svarbu žinoti, kad už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Pavyzdžiui, senosiose ES šalyse kainų skirtumai siekia daugiau nei 5 kartus, naujosiose – jie mažesni. Tai svarbu, nes svetur paslaugas gavusiems žmonėms išlaidos bus kompensuojamos tik tokiomis pat kainomis, sąlygomis ir apimtimi, kaip jos būtų kompensuojamos mūsų šalyje. Tai yra bus kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos Lietuvoje, išlaidos. Kitas išlaidas, kurias pacientas patirs, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, apgyvendinimo, maitinimo ir kt., jis turės dengti savo lėšomis.
„To nežinodami žmonės ir tikėdamiesi, jog gydymo paslaugas užsienyje gaus nemokamai, gali sau sukelti finansinių rūpesčių. Todėl ragintume mūsų kraštiečius, planuojančius vykti gydytis į užsienį, pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kokios paslaugos bus kompensuojamos, kiek jos kainuos svetur, kokį skirtumą žmogus pats turės padengti, kokių dokumentų ir siuntimų jam reikės, norint išvykti, kokius dokumentus reikės pateikti grįžus, norint gauti kompensaciją. Be to, kompensuojamos bus tik gydymo paslaugos, o ne estetinės chirurgijos, pvz. raukšlių lyginimas, dantų balinimas ar kitos grožio korekcijos“, – tvirtino VLK direktorius A. Sasnauskas.
VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės teigimu, norint vykti gydytis į užsienį, visuomet bus reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.
„Galima pateikti konkrečių pavyzdžių. Tarkim, jei pacientui Estijoje reikalinga kardiologo konsultacija ir gydymas, jam bus reikalingas gydytojo siuntimas. Tas pats galioja ir norint gauti ligoninių paslaugas. Tarkim, žmogui reikalinga tulžies pūslės pašalinimo planinė operacija, nes joje yra akmenys. Tokiu atveju tokiam pacientui bus reikalingas atitinkamos srities gydytojo siuntimas operuotis, kurį turėdamas pacientas galės rinktis kur tai daryti, pavyzdžiui, Latvijoje. Be to, mūsų kraštiečiams svarbu žinoti, jiems atvykus gydytis svetur, nesvarbu ar tai būtų konsultacija, ar operacija, nebus taikoma jokių išimčių ir reikės reikiamų paslaugų laukti bendroje eilėje“, – aiškino J. Sabalienė.
Žmonės, apdrausti PSD ir gavę reikiamas paslaugas svetur, turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Svarbu žinoti tai, kad išlaidos bus kompensuojamos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Na, o ligonių kasoms priėmus sprendimą jas kompensuoti, šios išlaidos žmogui būtų pervedamos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad pacientas galėtų kuo greičiau gauti reikalingas sveikatos priežiūras paslaugas ir kad jos būtų kuo greičiau kompensuojamos.
Labai daug informacijos vykstantieji gydytis svetur galės gauti naujai sukurtame tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinių centrų (NKC) tinkle, kuris užtikrins nuolatinį patikimos informacijos teikimą pacientams apie sveikatos priežiūros paslaugas įvairiose šalyse. Toks centras veiks ir Lietuvoje, kuriame pacientams konsultavimo paslaugas teiks Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ir VLK specialistai. Centro, veikiančio mūsų šalyje, interneto svetainės adresas www.lncp.lt
Nuo spalio 25 d. įsigaliojus ES direktyvų nuostatoms, Lietuvoje tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro funkcijas vykdys VLK, kuri teiks informaciją išvykstantiems ir kompensacijos siekiantiems pacientams, bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kuri bus atsakinga kitais direktyvos įgyvendinimo klausimais.
SXC.hu – Javiera de Aguirre nuotr.
