Pirmiausia labai svarbu sužinoti, kiek norima gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, kiek ji bus kompensuojama grįžus į Lietuvą, o kiek teks savo lėšų skirti. Be to, jei yra galimybė pageidaujamas paslaugas gauti Lietuvoje, vertėtų neskubėti jų atsisakyti ir galbūt geriau pasirinkti mūsų šalies gydytojus.
Taip galima išvengti netikėtai didelių išlaidų, kurias patiria mūsų kraštiečiai, vykdami gydytis į kitas šalis, pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kuriai įsigaliojus prieš beveik dvejus metus atsirado daugiau galimybių gydytis svetur. Jai įsigaliojus, mūsų kraštiečiai su gydytojo siuntimu gali vykti gydytis į ES šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną.
VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė pataria niekada neskubėti, prieš priimant sprendimus dėl gydymosi svetur, nes šie, jei yra neapgalvoti ir neįvertintos galimos rizikos, vėliau gali tapti skaudžiomis finansinėmis pasekmėmis.
„Svarbu žinoti, kad daugelyje ES šalių teikiamos tokios pat gydymo paslaugos, naudojamos tos pačios medicininės technologijos, kaip ir Lietuvoje. Skiriasi tik paslaugų kaina – svetur tos pačios paslaugos gali kainuoti kelis ar keliolika kartų brangiau. Taip pat reikia žinoti, kad Lietuvoje kompensuojamos ne visos gydymo išlaidos, o tik tiek, kiek jos Lietuvoje apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad pacientas atgaus tik dalį išlaidų už gydymąsi svetur, o likusias turės dengti savo lėšomis“, – sako D. Berūkštienė.
Jos teigimu, jei vis tik žmogus, įvertinęs visus galimus aspektus, nusprendžia vykti gydytis į kitą šalį, jam vertėtų išsiaiškinti keletą dalykų, kurie padėtų sumažinti išlaidas, gydantis užsienyje.
„Pavyzdžiui, reikiamus tyrimus galima atlikti Lietuvoje, išsiversti reikiamus medicininius dokumentus, nes šios paslaugos svetur kainuoja brangiau. Taip pat svarbu susirasti vietą gyvenimui svečioje šalyje ir pasirūpinti kelionės bilietais už priimtiną kainą, to nepaliekant paskutinei minutei. Be to, svarbu išsiaiškinti ir dėl maitinimo, numatyti išlaidas toms reikmėms, nes tai irgi svarbu ir išlaidos gali būti didelės. Žinoma, kelionėje gali atsirasti ir daugiau išlaidų, kurių nepavyks iš anksto numatyti. Be to, būtina turėti mūsų šalies gydytojo specialisto siuntimą“, – sako D. Berūkštienė.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad Lietuvoje negali būti kompensuojamos tų paslaugų išlaidos, kurios čia nėra apmokamos PSDF lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijos, skiepijimo paslaugų, prevencinių programų paslaugų svetur išlaidos.
Tad, anot D. Berūkštienės, svarstant apie gydymąsi užsienyje, verta pasidomėti, kokios gydymosi galimybės Lietuvoje. Mūsų šalyje atliekamos sudėtingos operacijos, tyrimams naudojamos modernios technologijos, tad ne tik užsienyje gyvenantys Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai atvyksta gydytis į Lietuvą.
„Būna, kad žmonės tiesiog nežino, jog grėsmingos ligos Lietuvoje gydomos taip pat efektyviai ir tomis pačiomis priemonėmis, tais pačiais vaistais kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje.
Tad ar tikrai verta vykti gydytis svetur, jei tais pačiais būdais gydantis čia galima pasiekti tų pačių rezultatų? Juk gijimas priklauso ne tik nuo medikų, bet ir nuo paciento pastangų, nusiteikimo, artimųjų dalyvavimo ir palaikymo. Be to, pacientai paprastai nori būti arčiau namų ir artimųjų, o kai gydomasi užsienyje, jiems trūksta artimųjų paramos“, – sako D. Berūkštienė.
VLK atkreipia dėmesį, kad prieš priimant sprendimą dėl gydymosi užsienyje reikėtų apsilankyti artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą užsienyje bus kompensuojama, kokius dokumentus reikės pateikti sugrįžus, norint gauti kompensaciją. Na, o grįžus iš užsienio, reikėtų nedelsti ir kiek galima greičiau pateikti teritorinei ligonių kasai reikiamus dokumentus, norint gauti kompensaciją už gydymąsi svetur. Taip bus galima išvengti nesusipratimų ar nesklandumų.
Pixabay.com/Darko Stojanovic nuotr.
