Daugėja pusgaminių su GM aliejumi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos papildytame rinkoje esančių produktų su GMO sąraše akis bado kulinarijos gaminių, kurių gamybai naudojamas iš genetiškai modifikuotų (GM) sojų pagamintas aliejus, gausa. Nurodoma, kad tokių gaminių prekybos centruose atsirado 96. Praėjusių metų pabaigoje jų buvo 22.
Į pirkinių krepšelį dedami įvairūs kotletai, kepsniai, maltinukai, spurgos, bulvių pusgaminiai, kurie pagaminti naudojant GM sojų aliejų. Šis aliejus pilamas ir į daugybę salotų.
Rinkoje padaugėjo ir saldumynų, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų. 2009-ųjų lapkritį skelbtame sąraše jų buvo 9, o šiemetiniame jau net 31 pavadinimas.
Išliko tie patys 7 pavadinimų margarinai bei tepūs riebalų mišiniai ir vienas majonezas, kurių sudėtyje yra GM sojų aliejaus. Kiek sumažėjo GM sojų pupelių aliejų – pernai buvo 25 pavadinimai, o šiemet – 24.
GM sojų produktų turi ir trijų pavadinimų maisto papildai bei vieno pavadinimo skrudinta duona. Nieko nuostabaus, kad mūsų rinkoje gausėja GMO. Tvirtinama, kad dabar GM soja sudaro daugiau nei pusę pasaulyje auginamos sojos. O GM sojų produktai naudojami jau net 35 tūkst. pavadinimų maisto produktų gamyboje.
Sparčiai plinta genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, kviečiai, pasaulio rinkose yra genetiškai modifikuotų bulvių, pomidorų, braškių ir kt.
Europos Sąjungoje (ES) įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, skirtų maistui ir pašarams (17 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės, 2 sojos, 1 bulvių). Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.
Produktus privalo žymėti
Tyrimai rodo, kad visuomenėje stiprėja neigiamas požiūris į GMO, o šalies gyventojai vis labiau domisi GMO poveikiu jų sveikatai. Bet išvengti GMO darosi sudėtinga ir genų inžinerijos priešininkams.
VMVT specialistai tvirtina, kad visi šie produktai privalo būti paženklinti ir vartotojai turi būti informuoti apie GMO. Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti: vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. Tačiau vartotojų neprivaloma informuoti, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc. Nedideli kiekiai GMO gali būti ir ne viename E maisto priede, kurių apstu produktuose.
Niekas neinformuoja ir apie pašarus, kokiais buvo šeriami veršeliai, kiaulės ar paukščiai, kurių mėsą, pieną ir kiaušinius vartojame. Nors daugiau negu pusė visų Lietuvoje pagaminamų pašarų yra genetiškai modifikuoti.
Ignoruoja GM maistą
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad jų prekybos tinklų kulinariniuose gaminiuose nėra produktų su GMO. Tokių produktų atsisakyta atsižvelgus į pirkėjų baimes, visuomenės neigiamą požiūrį į GMO.
„Prekiaujame aliejais, kitais produktais, kuriuose yra GMO, tačiau mūsų kulinarijos gaminiuose jų nenaudojame. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais produktų su GMO paklausa stipriai sumažėjo. Kad ir kaip būtų keista, per sunkmetį, kai ieškoma pigesnių prekių, o GMO ir yra pigesni, vartotojai į juos žiūri atsainiai. Pirkėjų elgsena turi įtakos ir kai kuriems gamintojams, kurie dėl sumažėjusios paklausos atsisako GMO“, – aiškino R.Saulytė.
„Palink“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta tvirtino, kad bendrovės valdomi prekybos centrai stengiasi vengti produktų su GMO tiek atsirinkdami produkciją iš tiekėjų, tiek patys gamindami konditerijos ar kulinarijos gaminius.
Bendrovei „Norfos mažmena“ priklausantys prekybos centrai, anot atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, aliejų su GMO naudoja kepamiems produktams.
Anot bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Jovitos Bagdonaitės, naujausi tyrimai rodo, kad Baltijos šalių gyventojų požiūris į GMO yra labiau neigiamas nei kitų Europos ir pasaulio šalių žmonių. Tik 6 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad šie produktai yra saugūs. Europoje taip mąsto 14 proc., o pasaulyje – 18 proc. žmonių. Todėl tinklo prekių asortimente tėra vos keli produktai su GMO.
GMO prilygino genocidui
GMO pasaulyje kelia daug nuogąstavimų ir prieštaringų diskusijų. Vienas pagrindinių klausimų – koks gali būti genų inžinerijos pasiekimų ilgalaikis poveikis žmogaus sveikatai, aplinkai. Nuogąstaujama, kad galimų genetinės modifikacijos klaidų neįmanoma bus ištaisyti ir jos gali atsiliepti ateities kartoms.Bene pirmas apie genetiškai modifikuotų produktų pavojų gyvam organizmui prabilo Anglijoje gyvenantis vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai.
Mokslininkas atliko tyrimą, kurio viešai paskelbti rezultatai sukėlė didelį triukšmą visuomenėje. Buvo tirtos žiurkės, kurias maitino GM bulvėmis. A.Puštai tvirtino nustatęs, kad padidėjo taip maitintų žiurkių vidaus organų tūris, atsirado pakitimų smegenyse ir kt. Tokie tyrimai turėjo neigiamos įtakos mokslininko karjerai.
GMO genocidui prilygino Rusijos mokslininkė Irina Jermakova, kuri taip pat eksperimentavo su žiurkėmis, bet jai nebuvo leista užbaigti tyrimų. Tačiau ir nebaigtų tyrimų rezultatai ją šokiravo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Roma Adomaitytė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad GMO įtaką sveikatai vertina Europos maisto saugos tarnyba. Ką ši ES institucija leidžia, tą esą ir galima vartoti.
„Rizikos vertinimo ir leidimų suteikimo procedūros vyksta 3 ir daugiau metų. Jei tyrimų metu paaiškėja, kad modifikacijos gali būti kenksmingos, jos neįleidžiamos į rinką. Tačiau ES šalys narės dažnai išsako nuogąstavimų dėl nepakankamai išsamiai ištirto ir nežinomo ilgalaikio GMO poveikio. Lietuvos atstovai į GMO taip pat žiūri atsargiai“, – tvirtino SAM atstovė.
Vida Tavorienė
Klaudijaus Driskiaus nuotr. „Nerizikuojame savo sveikata ir perkame tik alyvuogių aliejų“, – sakė viename prekybos centrų sutiktas vilnietis.
