Planuojant šį tyrimą remtasi Higienos instituto patirtimi, įgyta dalyvaujant Europos Sąjungos projekte „HIRES plus“ (Health in restructuring).
Lietuvoje vykdomas ilgalaikis ligoninių pertvarkymo procesas neišvengiamai keičia psichosocialinę darbo aplinką, kuri gali tapti papildomu streso darbe šaltiniu darbuotojams. Slaugytojos sudaro didžiausią sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių medicinos darbuotojų dalį. Restruktūrizavimo fone slaugytojos tampa gausiausia pagal apimtį sveikatos priežiūros specialybe, kuri susiduria su finansavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pokyčiais. Europoje restruktūrizavimo poveikio darbuotojų sveikatai tyrimai jau pakankamai išplėtoti, tačiau duomenų apie galimą netiesioginį restruktūrizavimo poveikį darbuotojų sveikatai, kuris gali pasireikšti per sveikatai žalingą elgesį, tokį kaip alkoholio, tabako ir psichotropinių vaistų vartojimą, nepakanka.
„Derindami vienas kitą papildančius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus tirsime kaip restruktūrizuojamų Lietuvos ligoninių slaugytojos suvokia restruktūrizavimo procesą ir savo vaidmenį jame, ką išgyvena, kas vyksta slaugytojų psichosocialinėje darbo aplinkoje. Taip pat nustatysime ar šie aplinkos pokyčiai yra susiję su slaugytojų sveikatai žalingu elgesiu. Ne paslaptis, kad neretai bandoma stresą slopinti alkoholiu, tabaku, be gydytojo paskyrimo vartoti raminamuosius ar migdomuosius vaistus, o tai savo ruožtu gali prisidėti prie blogėjančių sveikatos rodiklių“, – sakė dr. Birutės Pajarskienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė.
Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad įgyvendinus restruktūrizavimu numatytus pokyčius ligoninėje darbą išsaugojusios slaugytojos vis dar patiria stiprų stresą. Šios slaugytojos išgyvena stipresnį psichologinį perdegimą, jų požiūris į darbą skeptiškesnis, dėl ligos praleistų darbo dienų skaičius didesnis, o darbo efektyvumas mažesnis palyginti su slaugytojomis, kurios restruktūrizavimo metu šioje ligoninėje darbo neteko arba savo noru iš jo išėjo.
„Svarbu nepamiršti, kad ligoninės psichosocialinė aplinka yra susijusi ne tik su darbuotojų sveikatos, bet ir su teikiamų paslaugų kokybės rodikliais, įstaigos reputacija. Nepalanki psichosocialinė darbo aplinka neišvengiamai kenkia ilgalaikiams restruktūrizuojamos ligoninės tikslams. Todėl remiantis tyrimo rezultatais bei gerąja užsienio šalių patirtimi planuojame parengti rekomendacijas, padėsiančias ligoninėms daugiau dėmesio skirti psichosocialinei darbo aplinkai, siekiant išvengti nepageidautinų restruktūrizavimo pasekmių“, – kalbėjo dr. Birutė Pajarskienė.
SXC.hu nuotr.
