Šia liga sergantys pacientai ir medikai, siekdami atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į problemas, susijusias su šios ligos diagnozavimu ir gydymu, įsteigė Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pacientų draugiją.
Draugijos prezidentė Dalia Žižliauskienė, remdamasi asmenine patirtimi, tvirtina, jog diagnozavus AGDD ligą, gyventi iš naujo turi mokytis ne tik garbaus amžiaus senoliai, bet ir jų artimieji. “Praradę regėjimą mes, pacientai, tampame našta ir savo artimiesiems, ir visai visuomenei. Mieste pacientai gauna geresnę medikų ir socialinių darbuotojų priežiūrą. Tačiau, labiausiai man gaila aštuoniasdešimtmečių kaimo moterėlių, kurių vaikai gyvena toli ir negali padėti“, – dalinasi savo asmenine patirtimi D.Žižliauskienė.
Gydytojas-oftalmologas dr.Andrius Cimbalas teigia, kad pacientai į gydytojus kreipiasi pavėluotai. „Liga progresuoja iš lėto, todėl dauguma žmonių į pirmuosius AGDD ligos požymius nekreipia dėmesio, manydami kad regėjimas prastėja dėl senatvės. Apie 40 proc. negydytų akių su eksudacine AGDD per 2 metus praranda 6 ir daugiau regėjimo eilučių. Nors iki šiol Lietuvoje pagrindinė aklumo priežastis buvo glaukoma, paskutiniais metais – tinklainės ligos, iš esmės dėl AGDD. Manoma, kad Lietuvoje apie 13 tūkst. žmonių serga toli pažengusia šios ligos forma. Kasmet suserga apie 850–1600 850–1600 žmonių“, – tvirtina A.Cimbalas.
Jungtinių Tautų ekspertų duomenimis, pasaulyje 20–25 mln. žmonių serga AGDD. Jungtinėse Amerikos Valstijose 8,5 proc. 43–54 metų amžiaus asmenų serga šia liga, o vyresnių nei 75 metai – jau 37 proc. Suomijoje AMD rasta kas ketvirtam asmeniui 70-74m. amžiaus ir visiems devyniasdešimtmečiams. Danijoje AMD rasta 2,3 proc. asmenų 60-64m. ir 27,3 proc. – 75-80m.
