Nerimą keliančias išvadas, kad daugeliui merginų trūksta saulės vitamino ir geležies, pateikė Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų grupė, ištyrusi 317 Vilniaus, Klaipėdos, šiaulių ir Mažeikių abiturienčių.
Jungtinio visuomenės sveikatinimo projekto metu buvo įvertinta abiturienčių bendra sveikatos būklė, mityba, fizinis aktyvumas. Taip pat nemokamai atliktas hematologinis tyrimas, nustatyta feritino, vitamino D ir skydliaukės hormonų koncentracija kraujyje. Projekto išvados buvo pristatytos Lietuvos ir užsienio sveikatos priežiūros specialistams.
„šis tyrimas tėvams ir mokytojams dar kartą primena, kad nereikia skubėti priekaištauti jaunuoliams dėl apatijos ar nuovargio, prastesnio mokymosi. Pirmiausia reiktų įsitikinti, ar jiems nestinga svarbių organizmui medžiagų. Tai neigiamai atsiliepia abiturienčių mokymosi rezultatams bei adaptacijai visuomenėje. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad vitamino D ir geležies stygiaus latentinė būklė gali turėti poveikį ir būsimai motinystei“, – sakė jungtinį projektą inicijavusios „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
„Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S.Barakauskas
Daugiausiai saulės vitamino turėjo vilnietės
Sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškino, kad tik 3,4 proc. abiturienčių, ištirtų užpernai balandžio–birželio mėnesiais, pakako vitamino D. Apibendrinant ir vertinant tyrimo rezultatus merginų, kurios lankėsi soliariume, duomenys tolesnei analizei nebuvo naudojami.
„Vitaminas D yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Todėl, kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kita“, – priminė projekto rezultatus vertinusi Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentė, Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.
Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vitaminas D svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bronchinės astmos, net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, kai kuriomis autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.
Dažniausiai (87 proc.) vitamino D trūko Klaipėdos ir Mažeikių miestų abiturientėms. Įdomu, kad didžiausia vitamino D koncentracija buvo Vilniaus abiturienčių kraujyje.
„Manome, kad tokius rezultatus lėmė tyrimo atlikimo laikas. Vilniuje patikra atlikta mėnesiu vėliau nei kituose miestuose, o 2012 metų gegužės pabaiga ir birželis buvo saulėti ir šilti. Todėl pabuvusių saulėkaitoje Vilniaus merginų vitamino D kiekis ir buvo didesnis“, – sakė gydytoja L. Zabulienė.
Kaip žinoma, yra trys svarbiausi vitamino D šaltiniai – maistas, saulė ir maisto papildai. Maitindamiesi galime užtikrinti tik apie penktadalį šio vitamino paros poreikio. Tuo tarpu veikiant saulei odoje gaminasi apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D.
Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną.
Išsimiegančioms – mažesnis anemijos pavojus
Medicina practica“ laboratorijos nuotr.
Jungtinis visuomenės sveikatinimo projektas parodė, kad abiturientės turi ir geležies trūkumą. Geležies stokos mažakraujystė (anemija) nustatyta 10,5 proc. merginų. Klaipėdoje ir Vilniuje jų – beveik dvigubai daugiau nei Mažeikiuose ir šiauliuose.
Taip pat paaiškėjo, kad geležies trūksta (feritino kiekis mažiau nei 15 mkg/l) net 28,9 proc. abiturienčių. Tokia latentinė būsena tikimybę sirgti mažakraujyste padidina beveik 4 kartus.
„Beveik visos anemija sergančios abiturientės nurodė vieną ar kelis geležies stokos simptomus: nuovargį, silpnumą, mieguistumą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, širdies plakimus, oro trūkumą fizinio krūvio metu, galvos skausmus ar svaigimą, ūžimą galvoje. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba atlikti kraujo tyrimą hemoglobino ir feritino kiekiui nustatyti“, – kalbėjo gydytoja L. Zabulienė.
Tyrimas atskleidė įdomų faktą: merginų, kurios ilgiau miega, kurių kūno masės indeksas yra didesnis, menstruacinis ciklas retesnis ir trumpesnis, anemijos tikimybė mažesnė, o jų feritino kiekis yra didesnis.
Sveikatą sugrąžinti padeda gamta
Projekto organizatorius džiugina tai, kad skydliaukės hormonų sutrikimus turėjo tik 1 proc. ištirtų abiturienčių.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad anksti pastebėjus organizmui svarbių medžiagų trūkumą pakeisti situaciją galima paprasčiausiomis, bet patikimomis priemonėmis – skatinant jaunuolius naudotis sveikatos šaltiniais, kuriuos dovanoja gamta.
„Saulės, gryno oro, vandens ir judėjimo teikiami malonumai, tinkama mityba gali padėti susigrąžinti gyvybines jėgas“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.
SXC.hu – Sanja Gjenero nuotr.
