Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, šią vasarą gauta apie 100 skundų ir pranešimų dėl netinkamų darbo salygų, iš kurių patvirtinti net du trečdaliai.
Neskuba gerinti darbo vietos sąlygų
Pasibaigus karštiems orams, galima atsikvėpti ir pasinerti į darbus – dirbti kur kas lengviau esant vėsesniems orams, mat karštis mažina darbo produktyvumą. Štai Vasados universiteto mokslininko Shin-ichi Tanabe skaičiavimais, patalpoje esant 26 laipsniams šilumos, prarandama apie 30 minučių kokybiško darbo, o tvyrojant 27 °C – net valanda darbo laiko. O ką apie tai mano Lietuvos verslininkai?
Užtikrinti tinkamas darbo sąlygas šios vasaros karščiais darbdaviai ieškojo skirtingų priemonių: vieni rūpinosi oro kondicionieriais, kiti biurus kėlė į sodybas ar pajūrį, o treti nedarė nieko, tikėdamiesi, kad karščiai greit atslūgs. Valstybinės darbo inspekcijos statistikoje šią vasarą įrašyti net 26 skundai dėl aukštos temperatūros darbo vietose. Kreipdamiesi į darbo inspektorius darbuotojai dažniausiai teiravosi dėl leistinų temperatūros normų, lengvatų jas viršijant (papildomų pertraukų, vandens).
Tai, jog ne visi darbdaviai suskumba rūpintis geresnėmis darbo salygomis, liudija ir šios vasaros pradžioje sukurtas projektas „Negaliu – dirbti.lt”. Žaismingo tinklapio, kuriame gausu šmaikščių patarimų, kaip gelbėtis nuo karščio, autoriai tapo tarpininkais tarp įmonių vadovų ir darbuotojų, kuriems teko kęsti karščius darbo vietose. Visgi projekto iniciatoriams susisiekus su atsakingais vadovais, rimtai situaciją įvertino vos keletas.
Svieto gelbėtojų amplua nepasiteisino
Anot Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės, kuomet darbo vietoje šiluma viršija +28°C esant lengvam fiziniam (sėdimam) darbui ar +26°C sunkiam fiziniam darbui, darbuotojas pirmiausiai privalo kreiptis į vadovą ar atsakingą asmenį, kuriam galėtų paaiškinti esamą situaciją. Tokiu atveju, jei pokalbis buvo bevaisis ar darbdavys nesiima jokių veiksmų, iniciatyvą perima Valstybinė darbo inspekcija.
Tačiau problema kur kas gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neretai darbuotojai bijo prarasti darbo vietą ar užsitraukti darbdavio nemalonę.
„Ilgametė darbo patirtis su įmonėmis ir jų darbuotojais rodo, jog ne visi problemas drįsta išsakyti tiesiogiai arba dažnai tiesiog nepasiekia atsakingų vadovų. Užėjęs į negaliu-dirbti.lt tinklapį, toks darbuotojas gali anonimiškai paskelbti apie prastas darbo sąlygas konkrečioje darbovietėje, o mes, kaip svieto gelbėtojai, susisiekiame su vadovu“, – apie projekto idėją pasakojo pleveles.lt vadovė Živilė Vaitkūnienė.
Toks projektas buvo sukurtas užfiksuoti problemą konkrečioje įmonėje ir pasiūlyti sprendimo variantus. Deja, operatyviai sureagavus į skundą ir susitikus su vadovais, dažniausiai pasigirsdavo pareiškimai: „Negali būti jokių problemų, nes pas mus viskas išpręsta žmonių labui ir gerovei“, „Jei tai mokama, man neįdomu“ ir pan. O karščius iškentėję darbuotojai taip ir liko it musę kandę.
Freeimages – Joshua Davis nuotr.
