Didžioji dalis lietuviškos produkcijos, deja, iškeliauja į užsienio valstybes, todėl norą sveikai maitintis gali patenkinti tik iš Europos Sąjungos importuojama produkcija.
Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio–kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., daržovių – 15,5 tūkst. t. Skaičiuojant pagal pastarojo gyventojų surašymo duomenis, matome, jog tai gaunasi vos po 60 g daržovių vienam gyventojui per dieną ir net mažiau nei vienas gramas vaisių. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 400 g šviežių vaisių ir daržovių per dieną.
Nors atrodo, kad vasarą visur tikrai apstu lietuviškų vaisių bei daržovių, tačiau didieji jų augintojai planuoja produkcijos pardavimus bei sandėliuoja, kad galėtų savo gaminius pardavinėti ir vėsiais žiemos mėnesiais. Dažniausiai taip elgiasi obuolių augintojai.
Dažnas argumentas pirkėjui atsisakyti importuotos produkcijos iš kaimyninių Europos Sąjungos valstybių yra tai, jog visuomenėje vyrauja mitas apie genetiškai modifikuotus augalus, kurie vien kenkia sveikatai.
Prieš keletą mėnesių Europos Parlamentas, posėdžiavęs Strasbūre, pasirašė naują direktyvą, kuria leido valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetiškai modifikuotų produktų (GMO) auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje, tačiau didžiausios šviežių vaisių ir daržovių importuotojos į Lietuvą jau prieš tai draudė savo teritorijose auginti GMO produktus, tad tokia direktyva tik leido joms darkart patvirtinti prieš tai buvusį draudimą.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai nuolat stebi į Lietuvą įvežamų ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenamą augalinę produkciją. Gauti rezultatai rodo, kad genetiškai modifikuoti vaisiai ar daržovės iš Europos valstybių į mūsų rinką nepatenka, o Lietuvoje tokie augalai taip pat nekultivuojami.
Pixabay.com – BronisÅ‚aw Dróżka nuotr.
