Remdamasi Kauno medicinos universiteto (KMU) vykdytų tyrimų duomenimis KMU mokslo reikalų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkė prof. Irena Misevičienė Europos savaitės diskusijoje sakė, kad lietuvių mirtingumas, palyginti su senųjų ES valstybių gyventojais, labai didelis ir šie rodikliai negerėja.
Panaši padėtis ir su širdies kraujagyslių sistemos ligomis – atotrūkis nuo ES senbuvių didelis, o kreivė rodanti blogėjimą. Užtat mokslininkę džiugina ankstyva vėžio diagnostika ir profilaktinės programos – dėl to tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje situacija gerėja.
Pasak jos, 50 proc. žmonių sveikatos priklauso nuo individualios gyvensenos. Palyginimui sveikatos sistema telemia 10 proc. žmogaus sveikatos.
Kalbėdama apie lietuvių sveikatos būklę Europos kontekste, pagrindine rykšte ir gėda I.Misevičienė vadina mirčių keliuose atvejus. Lietuvos mirtingumo nuo išorinių priežasčių rodikliai 4 kartus aukštesni nei daugelyje ES šalių. Du trečdaliai 20-44 metų vyrų žūsta nuo išorinių priežasčių. Tyrimai rodo, kad du trečdalius sergamumo ir mirtingumo dėl lėtinių ligų ir išorinių priežasčių nulemia gyvensena.
„Man gaila Lietuvos vyrų, kurie gyvena 10 metų trumpiau negu ES senbuvėse, tačiau džiaugiuosi šalies moterimis, kurių skirtumas su kitomis europietėmis – tik 4 metai“, – sakė I.Misevičienė. Tyrimai rodo, kad moterų vidutinę gyvenimo trukmę daugiausia nulemia širdies kraujagyslių ligos.
Didžiausia pasaulio ir Europos problema specialistė vadina antsvorį ir nutukimą, širdies kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį. Nors lietuvės nėra labiausiai nutukusios Europoje, tačiau 49 proc. moterų turi padidėjusį svorį. Jas lenkia vyrai, tarp kurių antsvoris kamuoja 56 proc. Dėl to rizikuojama susirgti diabetu ir širdies kraujagyslių ligomis.
Lietuviai geria daug
Lietuvoje nemažėja stipraus alkoholio vartojimas. Tačiau pastebima tendencija, kad aukšto išsilavinimo vyrai pereina prie silpnesnių gėrimų vartojimo. „Tačiau kas yra liūdna, praktiškai stiprių gėrimų vartojimas nesikeičia. Kas dešimta moteris geria stiprius gėrimus kartą per savaitę, praktiškai kas trečias vyras tai daro“, – pastebi mokslininkė.
„Jūs nuvažiuokite į JAV, nueikite į klubą. Kiek rasite tokių, kurie geria? Ir nueikite pažiūrėkite pas mus. Vakar grįžtu iš darbo, lipu laiptais, žiūriu viena mergina ir du vaikinai pasistatę pusę litro degtinės ir butelį „Coca Cola“. Parodykite man Europoje šalį, kad pamatytumėte jauną žmogų šitaip darantį“, – apibūdindama lietuvių sveikatos būklę, DELFI sakė I.Misevičienė.
Anot jos, nors turėtų būti aiškiai suvokiama rūkymo žala, Lietuvos moterys pasijuto laisvesnės, lygiuojasi į vyrus ir rūko vis daugiau – kasdien rūkančių moterų šalyje dabar yra 15 proc., vyrų – 43 proc.
Pastebima, kad žemesnio išsilavinimo ir gyvenančių kaime Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai 2-5 kartus prastesni už gyvenančių mieste ir turinčių aukštesnį išsilavinimą.
Anot I.Misevičienės, lietuviai galėtų būti sveikesni, tačiau kyla klausias, ar jie to nori. Mat sulaukę 60 metų ir daugiau dažnai mano, jog „stengtis ir kankintis“ sveikiau gyventi nebeverta. Mokslininkė pažymi, kad daugiausia sveikatos būklę lemia asmeninė atsakomybė ir sveika aplinka.
Mindaugas Jackevičius
